Praėjusią savaitę gavusi jau antrąjį didžiausią lietuviško kino apdovanojimą „Sidabrinė gervė“, kino ir teatro aktorė Gabija JARAMINAITĖ (45) sutinka, kad dabar – jos auksinis laikas, bet jai pačiai jis auksinis kitokia prasme: „Metams bėgant atsirado daugiau išminties, gerumo ir pozityvumo. Kai nežiūri į gyvenimą pernelyg sudėtingai, kai esi ramybėje su savimi, džiaugsmą ima teikti labai paprasti dalykai.“
Ji dirba mylimą darbą, mėgaujasi kiekviena diena – ypač rytais, kai gali neskubėdama pusryčiauti ir su šunimi Dobiu pasivaikščioti po mišką. Turi labai gerų draugų, gražiai bendrauja su mama ir tėčiu, turiu nuostabią dukrą. Ir sako esanti atspari visuomenės norui būti su kuo nors suporuotai. Po ilgametės santuokos dabar ji turi kitokią patirtį, ir ji – ne mažiau įdomi. Kartais, prisipažįsta, pasigenda draugo, su kuriuo galėtų pasikalbėti, susisukusi į antklodę prie televizoriaus. Bet tokių akimirkų trūkumą sėkmingai kompensuoja kitomis.
O meilė po keturiasdešimties – įmanoma? „Tie, kurie tvirtina, kad neįmanoma, kalba tik už save. „Traukiamės iš reitingų“, – gąsdina bendraamžės, betgi aš ir nenoriu, kad mane įsimylėtų koks reitinginis dvidešimtmetis“, – tikina aktorė. Juk svarbiausia, kad pačiai būtų smagu gyventi. „Visgi gyvenime susidėsto tam tikri etapai: yra laikas būti poroje, partnerystėje, ir yra laikas būti vienai, įvertinti save, suprasti, kas tau svarbu.“
Nors partnerio Gabija dabar neturi, tačiau tikrai nėra nelaiminga ir nemano, kad gyvenimas yra tuščias. Laikui bėgant suprato, kad ne partneris suteikia pilnatvės, saugumo ir laimės jausmą – tas jausmas esą slypi tik joje pačioje. „Kai turėsiu vyrą ar žmoną, tas žmogus mane padarys laimingą“, – viliasi daugelis. Aš ir pati anksčiau taip maniau, bet dabar žinau, kad tai – klaidingas įsitikinimas. Niekas kitas tavęs laimingo nepadarys – tik tu pats.“
Interviu bei fotosesija – naujausiame žurnale „Žmonės“. Šiame numeryje taip pat skaitykite: