„Žemės sklypą nusipirkome 2003 metais, didžiules statybas pradėjome 2004-aisiais, o gyventi į Palangą persikėlėme gerokai prieš pirmąjį karantiną“ – pasakoja aktorius, renginių vedėjas Gintaras Mikalauskas. Jis neslepia, jog su žmona Jūrate Vilnių, kuriame kelis dešimtmečius gyveno, paliko ramia šidirmi. „Prie jūros gyvenimas kitoks, jokio miesto šurmulio, oras grynas“, – Žmonės.lt pravėręs savo namų duris sako G.Mikalauskas.
Anksčiau savo namus pajūryje Mikalauskų šeima lankydavo vasaromis. Šiltuoju metų sezonu jie nuomavo ir iki šiol nuomoja savo valdose esančius apartamentus, kambarius ir net atskirą namelį. Gintaras neslepia, jog vos išlindus saulei, jo valdose knibždėte knibžda žmonių, išnuomoti nuosavybę – vienas juokas, o laisvos vietos jis rekomenduoja pradėti ieškoti dar žiemą.
Ilgą laiką Vilniuje gyvenusi Mikalauskų šeima savo svajonę parduoti būstą sostinėje ir apsigyventi pajūryje išpildė prieš dvejus metus. Gintaro žmona – medikė, tad pirmiausia ji susirado darbą pajūryje, o jau tada ir Gintaras pasiruošė versti naują gyvenimo lapą. Anot šeimos, geresnio sprendimo ir negalėjo būti – žaliuojantis kiemas prie namo jiems yra tarsi meditacija, netoliese banguojanti jūra ir grynas oras leidžia įkvėpti išsvajotosios ramybės bei laisvės.
„Palangos dalis Kunigiškiai pastaruoju metu labai populiarėja – nekilnojamą turtą čia ėmė pirkti ir žymūs Lietuvos žmonės. Mano namas yra netoli pušyno, už kurio driekiasi jūra“, – Žmonės.lt pasakoja G.Mikalauskas.
Paklausus Gintaro, kodėl tiek ilgai delsė persikraustyti, šis gūžteli pečiais, o tada tiesiai šviesiai atsako:
„Planavome, įsirenginėjome, tobulinome. Vasaromis dalį sodybos nuomodavome – reikėjo kažkaip iš paskolų išlįsti, sugalvojome verslo planą, teko visko imtis patiems. Visgi mūsų namas – ne viešbutis, kuriame daug numerių ir kuriame žiemą ar vasarą dirba darbuotojai – čia nieko nesamdėme, reikėjo dirbti patiems.
Nepasakyčiau, kad persikrausčiau visai neseniai. Galbūt tiksliau sakyti, jog galiausiai atsisakėme gyvenimo Vilniuje.
Anksčiau nuo pavasario iki rudens gyvendavau name prie jūros ir kasdien važinėdavau po visoje Lietuvoje vykusius renginius. Naktį grįždavau iš renginio, smokingą pakabindavau į spintą, o ryte pasiimdavau skudurą į rankas ir imdavausi namų ruošos darbų – reikėdavo vienus gyventojus išleisti, kitus priimti“, – prisimena Gintaras.
Anot jo, dabar niekas nepasikeitė – į darbus jis kelis kartus per savaitę vyksta automobiliu, rečiau, tačiau pasitaiko, kad per dieną jam tenka įveikti ir septynis šimtus kilometrų. Tiesa, aktorius dėl to galvos nesuka – toks gyvenimo būdas jam įprastas ir patinka.
Su nuomininkais – aibė nutikimų
Gintaras neslepia, jog per visą jo Palangos namų gyvavimo laiką yra buvę aibė nutikimų su nuomininkais. Ne visus šeimininkas prisimena su šypsena.
„Nepaisant blogų patirčių, susiformavo ir pastovių svečių ratas, kurie atvyksta kasmet jau eilę metų, jiems galioja kitokios kainos, nei nurodytos tinklalapyje. Jie žino, kokia kokybė jų laukia. Sodyboje sulaukiame atostogautojų iš viso pasaulio – JAV, Izraelio, Skandinavijos, Baltijos valstybių. Sugrįžta ir emigravę lietuviai.
Nemanau, kad yra skirtumas, kokia žmogaus tautybė – jo elgesys nuo gimtosios šalies nepriklauso. Na, bet lietuvius galima išskirti kaip labiausiai zirziančius dėl oro (šypteli). Užsieniečiai čia atvyksta tam, kad pažintų Lietuvą, jos pajūrį, taip pat dažnai aplanko ir Latviją su Estija. Viena austrų pora, kuri pas mus viešėjo, keldavosi anksti ryte, papusryčiaudavo ir kasdien išvykdavo į kelionę – tai su automobiliu, tai su dviračiais. Grįžę vėlai vakare pavakarieniaudavo, išsimaudydavo, jei oras būdavo tinkamas, išsimiegodavo ir – vėl į trasą. Lietuviai, pavyzdžiui, čia atvyksta tik pasidžiaugti jūros bangomis.“
Gintaras prisipažįsta, kad drausminti nuomininkus jam yra tekę ne kartą, tačiau išvyti – niekada. „Yra buvusi viena įsismarkavusi tautiečių kompanija – kelios šeimos su vaikais, kurie net iki jūros nenuėjo. Tiesiog tris paras lėbavo“, – prisimena jis.
Skaidrūs verslininkai
Paklausus, ar užtenka jėgų ne tik savo sklypą apsikuopti, bet ir nuomininkus aplakstyti, Gintaras sako jėgų nestokojantis.
„Viskuo rūpinamės patys, atvykę klientai stebisi, kodėl taip kvepia patalynė. Paslaptis paprasta – todėl, kad kiekvieną kampelį kruopščiai prižiūrime. Į Palangos ar kitus pajūrio verslininkus nesiorientuoju, pas mus labai geras kainos ir kokybės santykis.
Mūsų namuose viskam naudotos aukštos klasės statybinės medžiagos, tad neverta tikėtis, kad viena lova nakčiai kainuos 10 eurų. Svečiams rūpi kokybė – todėl mes tą ir siūlome. Nieko neapgaudinėjame, nesipelnome dvigubomis rezervacijomis, kaip dabar vis dažniau tenka girdėti. Nesame tie pajūrio verslininkai, kurie, vos išlindus saulei, padvigubina kainas.
Mūsų apartamentus ir namelį šeimai dažniausiai žmonės užsisako iš anksto – kai kurie netgi lapkričio ar gruodžio mėnesiais. Turime tokių šeimų, kurios kasmet atvyksta jau 10 ir daugiau metų. Šiemet dėl karantino viskas sudėtingiau, jaučiamas žmonių atsargumas, tačiau norinčių atostogauti tikrai nestinga“, – pasakoja Gintaras.
Ne su visais kamynais sugyventi paprasta
Šioks toks kartėlis Gintaro balse girdimas palietus kaimynų temą.
„Su kaimynais sutariame nelabai gerai – galbūt iš pavydo jie prieš daug metų ėmė rašyti įvairiausius raštus ir skundus. Net praminiau juos „rašytojais“. Siuntė įvairiausias komisijas ir inspekcijas – tačiau nieko nepešė, nes viską dariau tvarkingai, nenusižengdamas jokiems įstatymams.
Mano viena iš iškeltų sąlygų projektuotojui buvo tokia – nei vieno centimetro „pro šalį“ – jei bus kokie nors neatitikimai, pats projektuotojas būtų mokėjęs baudas iš savo kišenės. Palangos inspektoriams neradus jokių neatitikimų, kaimynai kreipėsi į ministeriją, kurios inspektoriai taipogi nieko nederamo nerado.
Paprašiau ministerijos atstovų, kad man surašytų visus skundus į vieną dokumentą ir perspėjau kaimynus, kad jei dar kartą mane šmeiš – paduosiu juos į teismą. Nuo to laiko nebendraujame. Tiesa, su kitais – tolimesniais – kaimynais sutariame gerai, turime bendrų reikalų, tačiau jie nėra nuolatiniai gyventojai“, – prisipažįsta aktorius.
Darbai kieme – atgaiva sielai
Kadangi jūra yra visai šalia, Gintaras sako ja pasimėgauti spėjantis kone kasdien.
„Ir oras čia žymiai gaivesnis, sveikesnis nei didmiestyje. Visai kitas klimatas. Gaivios jūros bangos padeda atsigauti po sunkių dienos darbų. Po žiemos teko daug triūso įdėti tam, kad žolė būtų žalia, kad krūmai būtų nupjauti, kad gėlės žydėtų. Darbų niekad netrūksta – tik džiaugiuosi, kad tam turiu rankas. Alkoholio nevartoju jau daug metų, tad fizinė mano sveikata – puiki. Savas kiemas – tikra atgaiva“, – pasakoja Gintaras.
Iš Vilniaus jam nebuvo sunku persikelti į pajūrį, o ir žmona Jūratė džiaugiasi sugrįžusi arčiau gimtinės.
„Mano žmona yra iš pajūrio – juokiamės, kad iš ten ją išsivežiau ir į ten ją pagaliau grąžinau, po ilgų metų Vilniuje. Abiems čia gera, palangiškiai labai gražiai tvarkosi. Aišku, norėtųsi, kad viskas vyktų dar sparčiau, bet dabartinis meras su savo komanda darbuojasi puikiai – gatvės ir parkai atrodo visai kitaip, nei prieš dešimt metų“, – kalba G.Mikalauskas.
Jo kiemas – išlaižytas, surinktas kiekvienas šapelis, gyvenimas Palangoje viena palaima, vienintelis dalykas, kurio šį sezoną norisi, tai – mažiau oro išdaigų ir daugiau saulės.
