Ar pastebėjote, kad vienos moterys iki gilios senatvės išlieka jaunatviškos, su jomis bendrą kalbą randa ir maži, ir seni. Nepaisant raukšlelių jų veiduose, bendraudamos su jomis kiek pavydžiai pagalvojame: „Ir aš norėčiau taip senti!“ Kitos bambeklėmis tampa net ir labai jaunos.
Iš tiesų, šiandienos mada leidžia iki gilios senatvės mūvėti džinsus, o grožio industrija, reguliarus sportas šiuolaikinėms moterims senatvės ribą nukelia net keliais dešimtmečiais toliau nei jų mamoms ar močiutėms.
Tačiau joks specialistas negali pakeisti mūsų vidinės būsenos. Ir dažnai moterys pasendina pačios save pradėjusios kalbėti ir elgtis tarsi būtų niurzglios senutės, o ne mylimos mamos, žmonos, draugės. Juk visos esame girdėjusios, o gal net ištarusios tokias frazes:
1. „Tėvai, tėveli, tėtuk...“ ir panašūs kreipiniai į savo sutuoktinį rodo, kad liaujatės vertinti vienas kitą kaip mylimuosius, partnerius, draugus, bet įsijaučiate tik į tėvų rolę. Ne tik jūsų gyvenimo, bet ir tarpusavio santykių centru tampa vaikai. Tuo tarpu žmonės, kurie iki gilios senatvės džiaugiasi darnia santuoka, vienas kitame įžvelgia žmogų, kurį pamilo ir su kuriuo nori gyventi ir tada, kai vaikai išeis ir sukurs savo šeimas. O nuolatos „tėvu“ vadinamas vyras irgi gali pradėti žvelgti į savo gyvenimo moterį kaip į „mamytę“.
Sakoma, kad po trisdešimtmečio mūsų veidą ima formuoti emocijos ir patirtys.
2. „Kiek galiu tau kartoti!“ Įpratusi kalbėti pakeltu tonu ir nurodinėjančiomis intonacijomis labai greitai galite virsti nuolatos irzlia ir nepatenkinta moterimi. Juk sakoma, kad po trisdešimtmečio mūsų veidą ima formuoti emocijos ir patirtys. Kuo dažniau jis surauktas, tuo didesnė tikimybė, kad po kelių dešimtmečių žvelgdamos į veidrodį matysite piktą, seną moterį, o ne orią damą.
3. „Tai ne mano amžiui...“ Rožinės pėdkelnės ir pūsti sijonai po dvidešimtojo gimtadienio tiks tik išskirtinio stiliaus ekscentrikėms. Tačiau naujos gyvenimo patirtys, galimybė mokytis yra tinkamos esant bet kokio amžiaus. Ir tai padeda ilgiau išlikti jaunoms.
4. „Šiuolaikinis jaunimas...“ tai tipiškas bambeklių požymis. Jau nuo Antikos laikų yra išlikę užrašai, kur senoji karta baisisi pagedusiu jaunimu ir papročiais. Tačiau pasaulis ne tik nesugriuvo, bet sėkmingai juda progreso link. Natūralu, kad kiekviena karta turi savo keistenybių, todėl verčiau stenkitės suprasti, kas ir kodėl vyksta aplinkui, o ne baisėtis kiekviena mados keistenybe ar technologine naujove. Taip mąstydama ir kalbėdama brėžiate ribą tarp savęs ir jaunesnių.
5. „Ar aš tau nesakiau...“ Jei taip reaguojate į bet kokią sutuoktinio ar vaikų nesėkmę, prisiimate visažinės, taigi, ir senos moters rolę. Bet juk klaidų darote ir pati? Todėl verčiau būkite supratinga ir pademonstruokite kiek užuojautos ir empatijos. Juk, tikėtina, kad žmogus, kuriam nepasisekė, ir be papildomų priekaištų jaučiasi prastai. Tačiau kalbėdama iš „protingesnės“ pozicijų kartu parodote savo negebėjimą suprasti „ne tokių“ protingų žmonių aktualijas. O tai jau nelanksti ir tikrai ne jaunatviška pozicija.
6. „Kodėl už tavęs ištekėjau...“ Toks priekaištas sutuoktiniui rodo, kad jūsų gyvenimas negali keistis ir santykiai atsidūrė tam tikroje aklavietėje. Jei problemos rimtos – reikia jas spręsti, o jei tokiomis frazėmis svaidotės norėdama išlieti nepasitenkinimą – pats metas liautis. Juk vyrui tokia moteris gali panašėti į jo mamą ar tetą, kuri būtent taip kažkada ūdijo savo antrąją pusę. Mamų ir tetų jie negeidžia.
7. „Man nieko nereikia...“ Jei taip atsakote į vyro ar vaikų klausimą, ką norėtumėte gauti dovanų ar kokių lauktuvių parvežti iš kelionės, vadinasi, nevertinate savęs kaip moters. Tiesa, gali būti, kad taip maskuojate savo norą būti nustebinta. Tačiau ne visi žmonės moka ir nori rengti staigmenas. Todėl vertinkite artimųjų rūpestį... Ir užsisakykite išsvajotus kvepalus, knygą ar mėgiamos parduotuvės dovanų kuponą. Kitu atveju būsite tiesiog „pamiršta“, nes juk jums nieko nereikia, panašiai, kaip apie amžinybę mąstančioms šimtametėms senolėms.