FOTOkelionė: leiskimės Panemunės keliu apžiūrėti pilių, dvarų ir piliakalnių

Panemunės pilys ir piliakalniai / Teodoro Biliūno „ŽMONĖS Foto“ nuotr.
Autorius: Žmonės.lt
Publikuota: 2020-04-04 19:35
Dešiniajame Nemuno žemupio krante driekiasi turbūt vienas seniausių kelių Lietuvoje. Šias vietas mini kryžiuočiai, puolę šį kraštą XIII-XV a. Palei kelią driekiasi virtinė įvairiais laikmečiais pastatytų dvarų, pilių, miestelių ir piliakalnių.

Raudondvaris

Miestelis Kauno rajone, ant aukšto Nevėžio kranto. Netoliese Nevėžis įteka į Nemuną. Vietovardis kilo nuo „raudono dvaro“. Raudonų plytų rūmus, dar pilimi vadinamus, iki 1615 m. čia pasistatė Kauno teismo valdininkas Vaitiekus Dziavaltauskas. Nors rūmai vadinami pilimi ir turi pilies bruožų – bokštą, šaudymo angas, tačiau gynybinės reikšmės neturėjo, sienas būtų lengvai įveikusios jau to meto patrankos. Raudondvaris buvo didikų reprezentaciniai rūmai, pagal tradiciją vadinami pilimi.

Nuo XIX a. pradžios iki pat Pirmojo pasaulinio karo dvaras priklausė grafų Tiškevičių giminei. Per 1831 m. sukilimą rūmai gerokai apdegė. 1832–1840 m. grafas Benediktas Tiškevičius juos atstatė ir kiek rekonstravo. Restauruoti rūmai tapo ištaiginga Tiškevičių rezidencija. Piliai didingumo teikė įspūdingas bokštas, kurio viršų puošė kuorai. Grafas Benediktas Tiškevičius išlaikė dvarą iki Pirmojo pasaulinio karo.

Raudondvario dvaras  / Teodoro Biliūno „ŽMONĖS Foto“ nuotr.
Raudondvario dvaras / Teodoro Biliūno „ŽMONĖS Foto“ nuotr.

Seredžius

Šalia Nemuno ir Dubysos santakos įsikūrusio Seredžiaus miestelio didingai iškilęs piliakalnis, vadinamas Palemono kalnu. Legenda pasakoja, kad tai legendinio Lietuvos valstybės įkūrėjo Romos kunigaikščio Palemono kapas. Kalnas padavimuose laikomas šventa senovės apeigų vieta, perkūnviete. Jau I tūkstantmetyje bei II pradžioje čia stovėjusios pilies egzistavimą liudija piliakalnio papilio plote aptinkama lipdyta grublėtu paviršiumi keramika bei kiti radiniai.

Nuo 1293 m. ant Seredžiaus piliakalnio stovėjusi lietuvių Pieštvės pilis minima rašytiniuose šaltiniuose. Pilis buvo dažnai puldinėjama vokiečių riterių. Sugriauta 1363m. Pieštvės pilis Lietuvos gynybiniame kare su Kryžiuočių ordinu vaidino reikšmingą vaidmenį. Nuo XIII a. paskutiniojo dešimtmečio iki XIV a. septintojo dešimtmečio stabdė Ordino veržimąsi Nemunu į Lietuvos gilumą.

Seredžiaus piliakalnis  / Teodoro Biliūno „ŽMONĖS Foto“ nuotr.
Seredžiaus piliakalnis / Teodoro Biliūno „ŽMONĖS Foto“ nuotr.

Veliuona

Ši vietovė minėta dar kovų su kryžiuočiais metu. Kryžiuočiai dažnai puldinėjo lietuvių gyvenvietes, esančias dešiniajame Nemuno krante. Gindamiesi lietuviai statydinosi pilis. Viena jų – Junigedos pilis – buvusi Veliuonoje. Dabar kalnas, ant kurio ji kadaise stovėjo, vadinamas Ramybės piliakalniu.

Veliuonos bažnyčia  / Teodoro Biliūno „ŽMONĖS Foto“ nuotr.
Veliuonos bažnyčia / Teodoro Biliūno „ŽMONĖS Foto“ nuotr.

Raudonės pilis

Ant stataus ir aukšto  šlaito stovintys renesanso stiliaus dvaro rūmai bėgant amžiams buvo keletą kartų perstatyti, pagal kiekvieno naujo rūmų šeimininko įgeidžius. Dabartinis pilies pastatas taip pat nėra visiškai originalus, nes per Antrąjį pasaulinį karą buvo susprogdintas didysis pilies bokštas ir apgriautas pietinis pilies korpusas. XX a. viduryje pilis buvo restauruota ir joje įkurta pagrindinė mokykla. Iš didžiojo Raudonės pilies bokšto atsiveria nuostabūs apylinkių gamtovaizdžiai. Raudonės pilis priskiriama antrosios kartos reprezentacinėms panemunės pilims kurios atgimė XVI–XVII a., kai Nemunas tapo prekybos keliu.

Raudonės pilis  / Teodoro Biliūno „ŽMONĖS Foto“ nuotr.
Raudonės pilis / Teodoro Biliūno „ŽMONĖS Foto“ nuotr.

Panemunės pilis

Aukštame  Nemuno krante, pasislėpusi tarp medžių, stovi renesanso stiliaus rezidencinė Panemunės pilis. Iš pradžių pilis vadinosi Panemunės vardu pagal dvarą, kurio žemėse pastatyta. Vėliau ją perėmus Gelgaudams, tapo Gelgaudų  pilimi. Po 1831 m. sukilimo pasikeitus savininkams prigijo Zamkaus vardas. XX a. pradžioje netoliese įsikūrus Vytėnų kaimui, pradėta vadinti Vytėnų pilimi. Šiuo metu vėl vadinama pirminiu vardu.

1925 m. dvarą nusavino Lietuvos valstybė. Tarpukariu čia veikė vienuolių saleziečių vienuolynas, uždarytas Antrojo pasaulinio karo metais. Apleista pilis nebuvo dažnai perstatinėjama. Šiandien tai yra autentiškiausia XVII–XVIII a. Lietuvos rezidencinė pilis.

Parengė Teodoras Biliūnas

Žiūrėkite fotogaleriją: 

Temos:

Panemunė

Naujausi straipsniai