FOTOistorijos: kokias paslaptis mena Kauno „Brazilka“, „Argentinka“, „Italianka“?

Kauno Žaliakalnio istorinės teritorijos: „Brazilka“, „Argentinka“, „Italianka“ / Teodoro Biliūno „ŽMONĖS Foto“ nuotr.
Autorius: Teodoras Biliūnas
Publikuota: 2020-04-02 18:00
Kauno Žaliakalnyje, Kapsų ir Šakių gatvių sankryžoje stovi keliarodė su užrašais „Brazilka“, „Argentinka“, „Italianka“. Jauniems žmonėms dažnai kyla klausimas, ką tai reiškia.  Pasirodo, jos statytojas tokiu būdu nori išsaugoti spalvingą šių teritorijų istoriją. „Brazilka“ – vienas margiausių Kauno gyvenamųjų rajonų. Jo istorija siejama su tarpukaryje Žaliakalnio šiaurinėje dalyje besikūrusiais emigrantais, kurie nepraturtėję į tėvynę grįžo iš Brazilijos kavos plantacijų.

„Brazilka“ vadinama  Žaliakalnio dalis, esanti tarp Jonavos, Žemaičių, Varnių, P.Kalpoko gatvių ir Savanorių prospekto. Gyventojai šioje dalyje pradėjo kurtis tarpukariu, trečiojo dešimtmečio pabaigoje, kai ūkininkas Jonas Sabaliauskas paveldėjo žemę, ją suskirstė į 40 rėžių ir išnuomojo. Toje vietoje prasidėjo chaotiškos statybos, siaurų gatvelių voratinklyje buvo statomi gyvenamieji pastatai ir sandėliukai.

Šiuose skurdžiuose, tuo pačiu ir pigiuose namuose, kurių dalyje net nebuvo langų, įsikurdavo gausios šeimos. Kadangi čia nebuvo nei vandentiekio, nei kanalizacijos, ši vieta dar buvo vadinama Sachara. „Brazilkos“ gyventojai dirbo įvairius darbus: Vilijampolės fabrikuose, lentpjūvėse, jaunimas pardavinėjo laikraščius, moterys gėles augindavo ir parduodavo, darbuotasi Arklių turguje, vertėsi ir prostitucija.

Kauno Žaliakalnio teritorijos „Brazilka“ ir „Argentinka“ / Teodoro Biliūno „ŽMONĖS Foto“ nuotr.
Kauno Žaliakalnio teritorijos „Brazilka“ ir „Argentinka“ / Teodoro Biliūno „ŽMONĖS Foto“ nuotr.
Kauno Žaliakalnio teritorija „Brazilka“ / Teodoro Biliūno „ŽMONĖS Foto“ nuotr.
Kauno Žaliakalnio teritorija „Brazilka“ / Teodoro Biliūno „ŽMONĖS Foto“ nuotr.

„Italianka“ yra greta „Brazilkos“, kitapus P.Kalpoko gatvės slėnio, apima Pelėdų kalno teritoriją, A.Mackevičiaus gatvę, Limos taką. Dar dabar daug kas mano, kad čia gyveno iš Italijos grįžę lietuviai, tačiau tai netiesa. Tarpukariu A.Mackevičiaus gatvė vadinosi Italijos gatve, iš čia ir kilo šios dalies pavadinimas. Daug „Italiankoje“ gyvenusių žmonių tarpukariu darbavosi Jonavos gatvėje įsikūrusiose lentpjūvėse, dirbtuvėse, fabrikuose.  Pagrindinis darbdavys buvo vilnonių audinių fabrikas „Lima“, įsteigtas 1937 m. Į fabriką nuo kalno darbuotojus vedė takelis, pramintas Limos taku. XX a. 8-ajame dešimtmetyje „Limos“ fabrikas tapo „Drobe“, o dabar šioje vietoje stovi prekybos centras „Ikea“. O šis takas su laiptais į Jonavos gatvę veda ir dabar. Ir oficialiai vadinamas jis Limos taku.

„Italiankoje“ buvo geresnių, jau mūrinių ar dailių medinių namų. Bet ir jos, ir „Brazilkos“ šlaituose ganydavosi karvės, ožkos, teritorija priminė ramią kaimišką vietovę. Dabar abiejose teritorijose senųjų paprastų tarpukario pastatų likę nedaug. Tačiau senbuviai vis dar nenori atsisakyti savo gyvenimo būdo ir Žaliakalnio šlaituose iki šiol gano ožkas.

Kauno Žaliakalnio teritorija „Italjanka“ / Teodoro Biliūno „ŽMONĖS Foto“ nuotr.
Kauno Žaliakalnio teritorija „Italjanka“ / Teodoro Biliūno „ŽMONĖS Foto“ nuotr.
Kauno Žaliakalnio teritorijos „Italjanka“ / Teodoro Biliūno „ŽMONĖS Foto“ nuotr.
Kauno Žaliakalnio teritorijos „Italjanka“ / Teodoro Biliūno „ŽMONĖS Foto“ nuotr.

Greta „Brazilkos“ yra ir „Argentinka“. Šių kvartalų riba yra griovys, esantis ties Anykščių gatvės viduriu. Kanalizacijos neturėjusi „Argentinka“ formavosi panašiai kaip ir „Brazilka“, o jos centras – Širvintų gatvės ir Širvintų II tako viršuje bei Jonavos gatvės apačioje esanti teritorija. Čia senų namų taip pat beveik neišliko, stovi sovietmečiu arba visai neseniai pastatyti nuosavi namai. „Argentinkos“ pavadinimas taip pat prigijo todėl, kad čia tarpukariu apsigyveno iš Argentinos grįžę lietuviai. Jie buvo turtingesni nei „Brazilkoje“ gyvenę žmonės, todėl ir jų namai čia buvo kiek geresni. Įdomu tai, kad ne vienas „Argentinkos“ šlaite pastatytas namas ir dabar neturi privažiavimo.

Kauno Žaliakalnio teritorija „Argentinka“ / Teodoro Biliūno „ŽMONĖS Foto“ nuotr.
Kauno Žaliakalnio teritorija „Argentinka“ / Teodoro Biliūno „ŽMONĖS Foto“ nuotr.
Kauno Žaliakalnio teritorija „Argentinka“ / Teodoro Biliūno „ŽMONĖS Foto“ nuotr.
Kauno Žaliakalnio teritorija „Argentinka“ / Teodoro Biliūno „ŽMONĖS Foto“ nuotr.

Šie Žaliakalnio teritorijų pavadinimai tiek tarpukariu, tiek pokariu asocijavosi su skurdžiausias visuomenės sluoksniais, tačiau juose tai pat gyveno menininkai, tarpukario bohema.  „Italiankos“ pakraštyje, Ąžuolų kalne, įsikūrė to meto inteligentai: dailininkai Vladas Didžiokas, Barbora Didžiokienė, Jonas Šileika, skulptorius Juozas Zikaras.

Lietuvai paskelbus nepriklausomybę 1918 m. dailininkui Justinui Vienožinskiui nurodyta rasti vietą Kauno meno mokyklos steigimui, jo rekomendavimu Ąžuolų kalne 1922 m. pradėta jos statyba. 1924 m. skulptorius Vincas Grybas mokyklos sklypą juosiančiai tvorai papuošti sukūrė pelėdų skulptūras, dėl kurių vėliau ir visas kalnas imtas vadinti Pelėdų kalnu. 1925 m. atidaryta laikinoji M. K. Čiurlionio galerija Ąžuolų kalne. Galerijoje be M. K. Čiurlionio paveikslų buvo eksponuojama praeities ir to meto lietuvių dailininkų kūriniai, liaudies menas.

Žiūrėkite fotogaleriją:

Temos:

Kaunas Istorija

Naujausi straipsniai