Fotografė Vika Paškelytė: „Fotografuodama portretą galiu labai arti „prieiti“ prie žmogaus“

Viktorija Paškelytė
Autorius: Gabrielė Valaitytė
Publikuota: 2018-11-27 15:51
„Užtenka kelių sekundžių, o rezultatas gali pranokti lūkesčius“, – kalbėdama apie fotografiją prisipažįsta socialinių tinklų ekspertė, fotografė Vika Paškelytė. Fotografija Vikos gyvenime atsirado kaip kūrybine išraiška, šia sritimi ji susižavėjo dar būdama moksleivė. „Pastebėjau, kad taip, kaip aš matau žmones skiriasi nuo to, kaip jie mato save“, – sako ji.

Menininkę žavi portretinė fotografija, jos nuotraukos – minimalistinės, neapkrautos nereikalingais elementais: – „Mano tikslas, kad žmogus nuotraukoje pamatytų tikrą save ir jam tai patiktų“.

Kaip fotografija atsirado tavo gyvenime?

Nors niekada neplanavau būti fotografe, mane visada domino žurnalų leidyba.

2010 metais, dar būdama moksleivė, jau turėjau savo gatvės mados rubriką „L’Officiel Mada“ žurnale. Pusantrų metų fotografavau stilingus ir įdomius Vilniaus praeivius. Lietuvos auditorijai tai buvo dar labai nauja ir įdomu. Mane įkvėpė užsienyje atsiradę tinklaraštininkai/fotografai, tokie kaip Tommy's Tonas, Scottas Schumanas, Hanneli Mustaparta Jie sugebėdavo nepriekaištingai fotografuoti žmonės tiesiog gatvėje. Nors neturėjau nei patirties, nei profesionalių techninių įgūdžių – proceso metu išmokau dirbti greitai, nebijoti žmonių ir supratau, kaip veikia natūralus apšvietimas.

Galvodama apie tolimesnes studijas norėjau, kad mano žinios būtų kuo įvairiapusiškesnis. Mada mane domino ne tik, kaip estetinė išraiška, tačiau ir kaip kultūrinis procesas. Studijavau dailėtyrą Vilniaus dailės akademijoje, 3 metus dirbau projektų koordinatore mados komunikacijos agentūroje „May agency“. Tačiau fotografija visada buvo šalia. 8 metus įvairiems Lietuvos leidiniams fotografuodavau žmones, taip pat didžiąją laiko dalį skyriau savo asmeniniams projektams.

Aušrinė Ramanauskaitė
Aušrinė Ramanauskaitė

Minėjai, kad labiausiai mėgsti fotografuoti portretus, kodėl?

Fotografuodama portretą galiu labai arti „prieiti“ prie žmogaus. Tai yra įdomi patirtis. Kiekvienas susitikimas su mažai pažįstamais arba visiškai nepažįstamais žmonėmis sukelia prieštaringus jausmus, kuriuos aš stipriai išgyvenu. Tačiau ši įtampa ir nerimas man ir yra visas įdomumas. Stengiuosi maksimaliai susikaupti. Atsimenu istoriją, kaip fotografavau rusų režisierių Aleksandrą Sokurovą žurnalui „Laima Velvet“. Tai buvo tikras iššūkis, kadangi iš fotosesijai numatytų 10 minučių, gavau progą tik kelis kartus nuspausti fotoaparato mygtuką. Tai buvo trumpiausia fotosesija mano gyvenime, spėjau tik paprašyti jo atsisukti į vienintelį kambaryje buvusį langą, kad šviesa geriau apšviestų veidą ir nuotrauka pavyko. Tai ir yra fotografijos magija. Užtenka kelių sekundžių, o rezultatas gali pranokti lūkesčius.

Nuotraukose nenaudoji „Photoshop'o“. Ar modeliai noriai pozuoja nors žino, kad vėliau nebus „patobulinami“?

Šviesa yra geros nuotraukos pagrindas. Jeigu apšvietimas netinkamas, tai joks „Photoshop'as“ nepadės. Daug dalykų galima išspręsti su tinkama poza, apšvietimu ir nuotaika fotosesijos metu. Džiaugiuosi, kad žmonės manimi pasitiki ir būna maloniai nustebinti pamatę savo atvaizdą, be jokių patobulinimų ar pagražinimų. Tačiau dirbant su komerciniais projektais nebijau ieškoti estetinių kompromisų.

Ar galėtum pasakyti, kad šiais laikais natūralumas užkariauja viršūnes?

Negaliu teigti, kad natūralumas „ima viršų“. Jis tikrai yra madingas, tačiau populiariojoj kultūroj nedominuoja. Turint galimybę naudotis socialiniais tinklais, matome, kiek daug aplinkui yra skirtingų estetinių krypčių. Visi stengiasi nuolatos keistis, prisitaikyti prie tendencijų, stebinti. Juk sekėjų dėmesį išlaikyti šiandien nėra taip paprasta.

Gabrielė Fedaravičiūtė  / Vikos Paškelytės nuotr.
Gabrielė Fedaravičiūtė / Vikos Paškelytės nuotr.

Dirbi su socialiniais tinklais, kurie šiuolaikinio žmogaus gyvenime šiuo metu užima didžiulę vietą. Kas tai per veikla?

Dirbu išskirtinai su mados ženklais ir turinio kūrimu. Mano darbas apjungia vizualios strategijos sukūrimą ir jos išpildymą, teorinį pagrindą (supažindinimas su šiandieninės mados kontekstu ir aktualijomis) bei PR (Viešųjų ryšių – red.) pagalba. Įdomus turinys yra kokybiškos komunikacijos pagrindas. Kaip tik plačiau apie tai planuoju papasakoti ateinančiame „Suprasti Madą“ renginyje, lapkričio 29 dieną.

„Nail Game“ reklama / Vikos Paškelytės nuotr.
„Nail Game“ reklama / Vikos Paškelytės nuotr.

Kokios komunikacijos socialiniuose tinkluose tendencijos yra pastebimos užsienyje?

Socialinių tinklų pasaulis ir jo tendencijos greitai keičiasi, todėl pasauliniai mados ženklai investuoja didelius resursus tam, kad neatsiliktų. 2018 metais „Gucci„ mados namai skyrė 55% savo metinio reklaminio biudžeto komunikacijai socialiniuose tinkluose. „Oscar de la Renta“ 2019 metų pavasarį skirs trečdalį savo marketinginio biudžeto reklamai internete. Kadangi jų pirkėjas Instagram atidaro vidutiniškai 32 kartų per dieną, tai didesnė tikimybė jo dėmesį atkreipti virtualiai, negu per mados žurnalų puslapius.

Tačiau nesibaigianti konkurencija verčia ieškoti vis naujų sprendimų, kaip pateikti turinį. Jau neužtenka kelis kartus per metus sukurti reklamines kampanijas ir patalpinti jas pirmuose žurnalų puslapiuose. Kiekvienas įrašas socialiniuose tinkluose turi būti apgalvotas, tiek vizualiai, tiek informatyviai.

Kristė Stankevičiūtė / Vikos Paškelytės nuotr.
Kristė Stankevičiūtė / Vikos Paškelytės nuotr.

Ar pavadintum socialinius tinklus – iškreipta realybe ir ar sutiktum, kad šis dalykas turi tamsiąją pusę?

Žinoma, viskas turi tamsiąją pusę. Žiūrint iš sociologinės perspektyvos, nerimas šiuo metu yra natūrali daugumos žmonių būsena. Todėl reikėtų stengtis save apsaugoti ir surasti tinkamą sau santykį su virtualiu pasauliu. Aš žiūriu į socialinius tinklus, kaip į erdvę, kurioje galima pristatyti ir vystyti savo projektus. Manau, kad nuoširdų pasitenkinimą gali sukelti tik realiame gyvenime sukurti ir įgyvendinti projektai, kurių komunikacijai socialiniai tinklai gali būti puiki vieta. 

Matoma tendencija, kad vis daugiau žymių pasaulio tinklaraštininkų, nuomonės formuotojų, renkasi savo skonį skleisti už socialinių tinklų ribų. Pavyzdžiui viena įtakingiausių Skandinavijoje tinklaraštininkių Elin Kling su savo vyru įkūrė „Totême” mados prekės ženklą ir atsitraukė į antrą planą, ištrynė savo tinklaraštį ir dirba išskirtinai ties savo projektu. Prancūzė Jeanne Damas įkūrė „Rouje” – paryžietiško stiliaus persmelktą prekės ženklą. Tai pavyzdžiai kaip savo įtaką galima sustiprinti ir išnaudoti. Kiti rašo knygas, filmuoja filmus, kuruoja parodas. Būti vien nuomonės formuotoju internete nebėra tikslas.

Išgirsti Vikos Paškelytės istorijas gyvai bus galimybė jau šį ketvirtadienį Socialinių mokslų kolegijoje vyksiančiame ketvirtajame ciklo „Suprasti madą” renginyje „Mada ir viešoji erdvė: daugiau tvarkos informacijos chaose”.

Penkių dalių renginių ciklas „Suprasti madą“ skirtas mados aistruoliams, kurie nebūtinai dirba mados versle, bet juo nuoširdžiai domisi. Renginiuose laukiami ir profesinį akiratį plėsti norintys mados verslo profesionalai, tačiau turinys subalansuotas platesnei auditorijai, kuriai įdomu sužinoti, kas vyksta modernioje madoje, kaip ją vartoti, kaip suprasti jos procesus ir ko laukti ateityje – kokios makrotendencijos ryškėja, kaip jos paveiks tai, ką, kaip ir kodėl dėvime, kokius grožio produktus naudojame, kaip gyvename ir ką mąstome. 

Detalią sezono programą rasite ČIA

Naujausi straipsniai