Birželio 15-osios naktį Vilnių užplūs kultūros mėgėjai – juos suburs kasmetinis renginys Kultūros naktis. Per ją savo darbus pristatys fotografė Monika Markevičiūtė, pastaruosius ketverius kūrybos metus sutalpinusi į 14 fotografijų. Pamatyti jos darbus ir susitikti su Monika bus galima prie Lukiškių aikštės įsikūrusiame „Local Pub“. Apie parodą ir sumanymą pasakoja parodos autorė Monika Markevičiūtė ir baro savininkė Emilija Ferevičiūtė.
Visų pirma, Monika, kodėl 04.14 Stories? Kokias istorijas pasakoja tavo darbai?
4 – pastarieji metai mano kūryboje, 14 – fotografinių istorijų-kadrų.
Mano fotografijos atskleidžia žmonių charakterius. Tie žmonės turi įdomias istorijas, tačiau aš labiausiai trokštu, kad žiūrovas žiūrėdamas į mano nuotraukas, pats įžvelgtų jose kažką daugiau negu gražų paveikslėlį, kurtų savas interpretacijas apie tai, kaip tas kadras buvo padarytas, kodėl jis būtent toks kartais itin švelnus, kartais tamsus ir griežtas. Aš labiausiai mėgstu kalbėti ne žodžiais, o – nuotraukomis.
Kaip atsirenki subjektus savo fotografijoms? Kaip nusprendi, ar užfiksuotas kadras pasisekė?
Žmonių, kuriuos fotografuosiu, dažniausiai specialiai nesirenku. Jie patys mane atranda arba susitikus žmogų, jį daugiau pažinus, kyla noras nufotografuoti. Tikiu, kad panašūs žmonės stebuklingai atranda vieni kitus.
Pasisekęs kadras man yra tas, kuris turi emociją ir labiausiai atspindi fotografuojamo žmogaus charakterį. Čia toks nenusakomas žodžiais momentas, tiesiog pajaučiu.
Tavo nuotraukos užburia savo estetika ir neeilinėmis asmenybėmis, net savotiška mistika, pavaizduotomis jose ar taip ir apibūdintum savo kūrybos stilių?
Mano fotografuojamas žmogus yra visiškai paprastas, dažnai net pirmą kartą esantis prieš objektyvą, tiesiog labai svarbu daug bendrauti su kiekvienu iš jų, pajusti, kas jam tinka: kokios spalvos, kokia erdvė, drabužiai. Mėgstu viską apgalvoti iki smulkmenų, o pats fotografavimo momentas vyksta labai laisvai ir nesuplanuotai! Rezultatą diktuoja tos dienos nuotaika, oras ar fone grojanti muzika. Manau, kad mano kūryba visiškai priklauso nuo žmogaus, kurį tądien fotografuoju.
Ko gero, vienas dažniausių klausimų, bet kas tave įkvepia, iš kur semiesi idėjų?
Mane įkvepia asmenybės. Žmonės nežino, kiek savyje turi spalvų, kokie jie yra įdomūs. Kiekvienas susitikimas, pokalbis – visa tai mane įkvepia. Dar oras ir metų laikai. Dievinu nakties laiką, tada ateina ramybė ir su ja pačios geriausios mintys ir dar man labai patinka lietus, kad ir kaip būtų keista, bet aš daugiausiai visko nuveikiu esant niūriam orui – rudenį. Vis pagalvoju, kad mano viduj yra nesibaigiantis ruduo.
Ar pati fotografuojiesi? Ar esi dalyvavusi fotosesijose? Kodėl?
Labai retai, man lengviau fotografuoti kitus nei save.
Fotosesijų esu turėjusi ir ne vieną. Manau, kad kiekvienam fotografui būtina pabūti ir kitoje fotoaparato pusėje, kad suprastų kaip jaučiasi žmogus, kai jį fotografuoja kiti.
Ką norėtum pasakyti visiems, kurie svarsto, ar verta aplankyti Tavo parodą?
Šita paroda labiausiai skirta žmonėms, kurie iki šiol nėra matę mano darbų, todėl juos ypatingai kviečiu, galbūt atrasime vieni kitus.
O visiems bičiuliams ir mano žiūrovams noriu pasakyti, kad jeigu tą vakarą norėsit jaukiai kažkur pabūti, pamatyti mano fotografijas ne tik internete, susipažinti ar tiesiog pasisveikinti – esat irgi labai laukiami! Jaudinuosi, bet tikiu, kad bus jauku ir gera.
Emilija, kaip gimė idėja bare pristatyti meninę parodą?
Prie to privedė pats baro konceptas - Local Pub, tai yra vietinių baras, ir ne tik šios šalies, bet viso pasaulio. Kai kūrėme šią vietą, norėjome paversti ją namais visiems be išimčių, čia visuomet Jūsų laukia besišypsantys veidai, smagus pokalbis ir suvokimas, kad čia esate savas tarp savų. Kaip rašė viena mūsų vietinių (taip vadiname savo lankytojus :) – tai daugiau nei baras, tai bendrystė. Man jau seniai kirbėjo idėja, Local Pub padaryti ne tik vieta, kur galėtum puikiai praleisti laiką, bet ir erdve, kur atsiskleistų vietiniai talentai – o Lietuvoje jų turime nepaprastai daug! Turime unikalų interjerą, daug erdvės ir entuziazmo: galimybės yra beribės!
O kodėl būtent Monikos paroda? Kodėl ne koncertas ar, pvz.: standup komedija?
Mes neatmetame jokių galimybių, smagu būtų ir koncertą, ir stand-up pasirodymą surengti, bet tai baruose ne naujiena. Moniką socialiniuose tinkluose sekiau daugybę metų, jos darbai mane tiesiog užbūrė, todėl pagalvojau – kodėl gi ne?! Tokio renginio jokiame bare dar tikrai nebuvo, o ji iš tiesų yra nepaprastas vietinis talentas.
Ar tai bus vienkartinė paroda, ar galima bus laukti ir daugiau panašaus pobūdžio renginių?
Tikrai taip. Planuose turime kolaboracijų, susitikimų, ir, žinoma, visuomet laukiame daugiau vietinių talentų, kuriems įdomu pasidalinti savo darbais su vietiniais.
