Tiek garsiam šalies fotografui Jonui Staseliui (48), tiek kūrybininkei Gerdai Šeirei (41) romantiškos ir gamtos apsuptyje atšoktos vestuvės buvo ne pirmosios gyvenime. Po penkerių metų draugystės įteisinti savo meilę panorę menininkai Žmonės.lt teigė, kad nors yra nepavaldūs standartams, vyro ir žmonos statusas jiems laikui bėgant tapo svarbus.
Lietuvos meno kūrėjų asociacijos vadovas Jonas Staselis pirmą kartą Gerdą sutiko Nidoje.
„2013 metais susipažinome tradiciniame fotografų seminare, po dvejų metų vėl panašiomis aplinkybėmis pasimatėme, išsikalbėjome ir ėmėmės bendros veiklos“, – prisimena J.Staselis. Tuo metu veikla Lietuvos fotomeninkų sąjungoje bei Lietuvos spaudos fotografų klube stelbė asmeninius Jono kūrybinius projektus. Diskusijose su Gerda jie greit suprato, kad jungiasi kūrybinės idėjos, suteikiančios pagrindą tolimesniam bendradarbiavimui.
Gerda sako, kad būtent kūrybiniai ieškojimai, naujų idėjų gvildenimas ir aptarimas užaugino bei toliau brandina jųdviejų su Jonu santykius.
Viskas poros gyvenime nuo 2015 metų ėmė klostytis tarsi svajonių skrydyje. Po kurio laiko supratę, kad jaučia kur kas daugiau, nei tik dalykinę simpatiją, Jonas su Gerda tapo pora. Santykių pradžioje jie sutarė, kad santuoka tik formalumas, tačiau bėgant laikui, drauge dirbant ir vykstant į įvairiausius renginius, kiek keista Jonui pasirodė pristatinėti Gerdą TIK kaip gyvenimo partnerę. „Norėjosi apibrėžtumo, na, ir sumąstėme, kad gal ir gražu būtų įteisinti savo santykius.“
Žiūrėkite fotogaleriją:
Gerda pritaria, jog jie žingsnis po žingsnio pasąmoningai link šio įvykio judėjo. Palengva, suteikdami vienas kitam pasirinkimo ir apsisprendimo erdves.
„Vestuvių tradicijos, pati santuoka – prasmingas įvykis, kuris suteikia ir svarumo po kojomis. Galų gale, juk santuoka turi ypatingos transformacijos bei virsmo galią ir žavesį“, – priduria Gerda.
Jonas Gerdai pasipiršo 2019 metais Vilniaus Bernardinų sode. Širdžiai mielą vietą piršlyboms išsirinko pati Gerda.
„Jonas ilgai ieškojo ir derino žiedą prie mano stiliaus. Ir kai jau ėmiau nujausti, kas laukia, pati pakoregavau sužadėtuvių eigą ir pasiūliau būsimam vyrui pasipiršti bei sužadėtuves paminėti Bernardinų sode. Jonas, tiesa, tradiciškai ant vieno kelio nepriklaupė, paprašiau, kad to nedarytų, nors buvo pasiruošęs. Paprasčiausiai viename jaukiausių ir romantiškiausių parkų Vilniuje tą padaryti ne taip paprasta. Gal verta pasiūlyti sukurti ypatingą sužadėtuvių vietą šiame miesto sode, nes ant žvyro klūpėti ne taip ir patogu“, – juokiasi Gerda.
Vestuvės įvyko šių metų rugpjūtį. Jonas ir Gerda sako, kad pasaulinė pandemija nepakoregavo jokių jųdviejų planų. Jaukią ceremoniją artimųjų apsuptyje jie surengė ant Kuršių marių kranto Preiloje. Gerda šypteli, kad pati ceremonija buvo persmelkta subtilios simbolikos. Indra Dovydėnaitė papuošė lino ir šilko suknele, simboliai žieduose radosi kartu su juvelyru Pauliumi Ruku įsikalbėjus apie kuršišką paveldą ir vieną seniausių dailės atvaizdų nerijoje, rugių puokštė spontaniškai pasipildė vietinėmis smilgomis ir šiūrenančiomis nendrėmis, šventę lydėjo ir juostinis fotoaparatas jaunikio rankose.
„Kuršių nerijoje man visada norisi būti tokiai, kaip gamta, įsilieti į bendrą paveikslą, būti natūralia. Be galo myliu šį unikalų Lietuvos kopų ir miško sodą bei jaučiuosi čia ypatingai. O Jonas išmokė pasitikėti savimi tokia, kokia esu“, – pasakoja nuotaka, spindėjusi šventine nuotaika ir be makiažo.
Jono ir Gerdos ceremonija buvo kūrybinga.
„Norėjome, kad viskas vyktų būtų artimame draugų rate. Žinoma, buvo planuotas ir dar kelių asmenų dalyvavimas, bet taip jau įvyko, kad ne visi galėjo. Apsikeitę įžadais ir žiedais grįžome į Nidą. Vakarojome Kuršių nerijos kultūros palikimo puoselėtojo, menininko E. A. Jonušo dirbtuvių-muziejaus kieme, surengėme populiariojo vasaros plovo vaišes, o medaus išvykome į Rusnę“, – pasakoja J.Staselis.
Pora tikina, kad didesnę šventę savo būriui draugų jie planuoja organizuoti kitą pavasarį.
„Liepos viduryje apsisprendę įteisinti savo draugystę nenorėjome atidėlioti santuokos, bet pamąstėme, kad kitąmet surengsime prie jūros festivalį, kuriame susipins kūryba ir gamtojauta. Kviesime žmones kartu su mumis pasidžiaugti jūra ir įsikvėpti bundančia gamta“, – sako Lietuvos meno kūrėjų asociacijos vadovas J.Staselis.
Darbar jiedu su žmona tik ką sugrįžę po „medaus kopinėjimo“ Rusnės saloje, teigia gvildenantys tolimesnės ateities vizijas ir ieškantys geriausio sprendimo, kur apsistoti.
„Tris metus gyvenome Nidoje, tačiau ši vasara į Jono gyvenimą atnešė pokyčių, todėl jam teks nemažai laiko praleisti Vilniuje. Laukia daug įdomios veiklos. Na, o aš priėmusi šiuos pokyčius ieškosiu natūralios gamtos oazės arčiau Vilniaus“, – šypteli Gerda Šeirė.
