Rūtos Ščiogolevaitės finansų krizė neaplenkė: „Mano situacija buvo tragiška“

Rūta Ščiogolevaitė/Teodoro Biliūno/„ŽMONĖS Foto“ nuotr.
Autorius: Žmonės.lt
Publikuota: 2020-06-18 20:09
Penkių mažamečių vaikų mamai, žinomai šalies atlikėjai Rūtai Ščiogolevaitei (38) karantino laikotarpiu teko kaip reikiant susiveržti diržą. „Viską įveikiau paprastai – taupydama“, – Žmonės.lt sako neseniai ne tik skyrybas su vyru, bet ir sunkumus profesinėje srityje patyrusi moteris. Nepaisant to, Rūta stebina savo gebėjimu atrasti dienoje daugiau negu yra valandų bei pasiryžimu viską padaryti savomis jėgomis.

R. Ščiogolevaitė neslepia, jog per karantiną stipriai nukentėjo finansiškai. Stojo visi darbai, nebeliko pajamų, kurias dainininkė gaudavo iš koncertinės veiklos, kultūros sektoriui priklausančių žmonių nelepino ir valdžios priimti sprendimai. Rūtai teko stipriai susispausti. „Rinka pamažu atsigauna, bet tai vyksta be galo lėtai. Teko atšaukti visus anksčiau suplanuotus koncetus, o pasiūlymų koncertuoti uždarose šventėse sulaukiu dar mažai, tikiuosi, jog vasarai įsibėgėjus tokių atsiras daugiau“, – sako Rūta.

Kaip karantinas palietė jūsų šeimą?

Mano asmeninė situacija buvo tragiška. Kadangi karantino metu negalėjau pretenduoti į jokias išmokas, nes man tai tiesiog nebūtų apsimokėję, neliko nieko kito kaip tik pratęsti motinystės atostogas. Tenkinausi pašalpa, iš kurios kelis mėnesius ir gyvenau. Taip, gyvenau iš pašalpos, tokia buvo mano realybė. 

Julija Žižė ir Rūta Ščiogolevaitė/Teodoro Biliūno/„ŽMONĖS Foto“ nuotr.
Julija Žižė ir Rūta Ščiogolevaitė/Teodoro Biliūno/„ŽMONĖS Foto“ nuotr.

Motinystės atostogos vis dar tęsiasi, o gal vaikai jau sugrįžo į mokyklas ir darželius?

Mano vaikai iki krizės lankė privatų darželį, ir sugrįžimas – vėlgi atsirėmė į finansus. Turbūt įsivaizduojate, kokios kainos privačiuose darželiuose... vienaip ar kitaip, noriu pasakyti, jog nesijaučiu nepatenkinta. Tiesiog mano situacijoje su penkiais vaikais viename kambaryje neišsiversi, o ir vien makaronais juk jų nemaitinsi. Prie visų rūpesčių gyvenime tik karantino ir betrūko.

Žinoma, dabar ieškau ir šviesiosios pusės, manau, sprendimą rasime. Planuoju, jog motinystės atostogos baigsis, kai prasidės renginiai. Laukiu koncertų, susitikimų, kvietimų į privačias šventes. 

Julija Žižė ir Rūta Ščiogolevaitė/Teodoro Biliūno/„ŽMONĖS Foto“ nuotr.
Julija Žižė ir Rūta Ščiogolevaitė/Teodoro Biliūno/„ŽMONĖS Foto“ nuotr.

Vaikus prižiūrite visiškai viena?

Be abejo. Vyresnieji vaikai gauna individualias užduotis, jiems sekasi jas atlikti ir be didžiulio mano įsikišimo. Manau, nereikia už vaikus daryti jų namų darbų. Vyriausiasis sūnus Adomas puikiai susitvarko pats, mokyklai besiruošianti Anabelė – taip pat. Jei reikia ir manęs jiedu paprašo pagalbos, padedu, sėdame ir sprendžiame užduotis kartu.

Turite gerbėjų visoje Lietuvoje, kaip jie reaguoja į jūsų situaciją? Tikriausiai, sulaukiate nemažai palaikymo žinučių.

Žinote, yra įvairiausių nuomonių ir žmonių. Aš stengiuosi nekreipti dėmesio į piktavalius, kurie ieško ant ko išsikrauti. Tokiems juk net nėra skirtumo ant ko. Bet esu dėkinga visiems, kurie sunkiu metu man siunčia meilę. Per karantiną sulaukiau labai daug žinučių, net įvairiausios pagalbos: kažkas atveždavo sauskelnių, kažkas namie kepto pyrago. Gavau ir pasiūlymų prižiūrėti vaikus. Tikrai gražus gestas, tačiau tuo gerumu nepasinaudojau. Prieš savo vaikus jaučiu didžiulę atsakomybę, todėl svetimiems palikti jų tikrai negalėčiau.

Aišku, sunku, nėra čia ko slėpti, bet nemanau, jog esu tokia viena. Heroje savęs nelaikau, visko būna, kaip ir visoms mamoms. Myliu, auginu vaikus ir stengiuosi išgyventi sunkumus. Tikiuosi, kad gyvenimas palengvės.

Rūta Ščiogolevaitė / Teodoro Biliūno „ŽMONĖS Foto“ nuotr.
Rūta Ščiogolevaitė / Teodoro Biliūno „ŽMONĖS Foto“ nuotr.

Rūta, jūsų jauniausioji dukrelė Areta – dar kūdikis. Be jos – namie dar keturios atžalos. Kaip jums paroje pakanka valandų?

Sako, jei pasigirsi, viskas pasikeis (juokiasi). Viename interneto puslapyje apie vaikų žindymą diskutavome, jog didžiulis palengvėjimas mamoms – žindyti kūdikį miegant. Iš prigimties esu optimistė, nors man tai gyvenime ne visada išėjo į gerą, bet šiuo laikotarpiu aš į daug ką vis dar žiūriu su pozityvu. Galvoju, na, ir kas, kad mano lėlytė keliasi kas valandą, juk tas kėlimasis kitoks. Pasiėmu ją į glėbį, žindau, ir tuo pačiu nusnaudžiu. Areta dar labai mažytė, kol kas man vaikščioti ir raminti jos nereikia. Žinoma, kai pradės augti dantukai, viskas gali pasikeisti.  Dabar stengiuosi, kiek galiu, kartu su vaikais pailsėti, nenusivaryti nuo kojų – jiems mama yra reikalinga sveika ir gyva.

Gyvenime paprastai mėgstu planuoti, susidėlioju prioritetus. Valgyti pasidarau greitai, namų ruošai visos savo energijos neatiduodu, o per karantiną net pasitikrinau savo žinias, pasirodo, viską moku –  ir plaukus nusidažyti, ir manikiūrą pasidaryti. Juokavome su dukrele Anabele, kad dabar drąsiai galėtume ir grožio saloną pas save atidaryti.

Vaikų tėtis, Rolandas, padeda?

Apie šitą žmogų norėčiau neišsiplėtoti. Nėra prasmės apie jį kalbėti. Mano mama man padeda, kažkaip tvarkomės. Prasidėjus renginiams, manau, išsiversime ir dviese.

Naujausi straipsniai