Filmas „Pelėdų kalnas“ – dovana Lietuvai šimtmečio proga

Kadras iš filmo „Pelėdų kalnas“ / Luko Juozėno nuotr.
Autorius: Žmonės.lt
Publikuota: 2018-01-02 14:43
Sausio 2 dieną Vilniaus kino teatre „Forum Cinemas Vingis“ pristatyta juosta „Pelėdų kalnas“. Istorinis ilgametražis filmas – dovana Lietuvai valstybės atkūrimo šimtmečio proga.

Vasario 16 dieną kino teatrų ekranus pasieks režisieriaus Audriaus Juzėno istorinis filmas „Pelėdų kalnas“.

Juosta – patriotiška. Pasakojama apie begalinę meilę savo šaliai, nenugalimą laisvės troškimą, viltį, pasipriešinimą priespaudai ir kovą už būvį. Trėmimų kankinamoje šalyje sunku priimti teisingus sprendimus.

Gretos Skaraitienės/Žmonės.lt nuotr.
Gretos Skaraitienės/Žmonės.lt nuotr.

2016 metais pradėtas filmuoti „Pelėdų kalnas“ nukelia į okupuotą Lietuvą po Stalino mirties. Filme vaizduojamas 1947–1953 metų laikotarpis ir pasakojama apie vykusį nuožmų karą tarp nepasidavusių okupacijai lietuvių ir sovietinio režimo, kuriam neįtikę ar besipriešinantys – terorizuojami, žudomi ir tremiami į amžinojo įšalo žemę – Sibirą.

Veiksmas sukasi aplink Kauno jaunimą, kuris mokytis pradėjo dar nepriklausomoje Lietuvoje ir pergyveno karo chaosą. Filme vaidinantys aktoriai prisipažįsta – tai visiškai nauja patirtis. Nei vienas, iš sukūrusių pagrindinius vaidmenis, nieko bendra su Kaunu neturi. Tai buvo iššūkis visai komandai.

Pagrindinius vaidmenis kino filme sukūrė aktoriai Aleksas Kazanavičius, Arnas Danusas, Aidas Jurgaitis, Paulina Taujanskaitė ir kiti.

Gretos Skaraitienės/Žmonės.lt nuotr.
Gretos Skaraitienės/Žmonės.lt nuotr.

Filme visapusiškai atsiskleidžia pokario Lietuvos veidas ir kovos bei baimės atmosfera.

„Kai kalbi apie savo praeitį ir šeimą – nėra lengva. Sunkiausias uždavinys – pačiam savo kailiu gyventi ten. Pereiti per tėvų gyvenimo istoriją. Filmas kuriamas konkrečiai auditorijai. Reikėjo prabilti į šiuolaikinį žiūrovą. Tai man, kaip kūrėjui, padaryti buvo išties sudėtinga

Kinas labai greitai sensta. Tai ta meno rūšis, kuri gyvuoja neilgą laikotarpį. Senus filmus – sunku žiūrėti. Akademinė mokykla reikalauja, kad būtum betarpiškas, bendraudamas su ta auditorija, kuriai kinas aktualus dabar. Įdomu, ką jaunimas darytų dabar. Istorijos neišmoktos pamokos. Karta pajustų kraujo ir gyvybės skonį“, – kalbėjo A. Juzėnas.

Gretos Skaraitienės/Žmonės.lt nuotr.
Gretos Skaraitienės/Žmonės.lt nuotr.

Prodiuseris Norbertas Pranckus pasakojo, kad viskas prasidėjo nuo jo močiutės pasakojimų apie partizanus, apie tai, kaip jo seneliai turėjo bėgti nuo tremties. „Kai užaugau, visą laiką galvojau, kaip papsakoti partizanų istoriją. Įkvėpė filmo „Ekskursantė“ scenarijus“, – sakė „Pelėdų kalno“ prodiuseris.

„Buvo labai daug pirmų kartų. Su tais kartais bandai kapanotis. Negali atsiriboti, mąstai dideli, būtent dėl to tu nesustoji.“

„Galvojame apie filmo platinimą už šalies ribų. jį būtina pamatyti ir užsienyje gyvenančioms lietuvių bendruomenėms“, – neslėpė Justina Ragauskaitė.

Žmonės.lt

Naujausi straipsniai