26-ąjį kartą įvykęs festivalis „Bliuzo naktys“ ir vėl tūkstančius žmonių padarė laimingais. Antrąją festivalio naktį vykusios naujokų krikštynos parodė, kad nemažai festivaliautojų į Varnius šiemet atvyko pirmą kartą. Pašventinti Lūksto ežero vandeniu, jie prisiekė gerbti „bliuzo dvasią“ ir festivalio tradicijas.
Šiemet festivalio šūkis „nepamiršk palapinės ir piniginės“ pasipildė priedu – „ir močiutės kilimo“. „Bliuzo naktų“ organizatoriai kvietė festivaliautojus atsivežti senus, nenaudojamus kilimus, ir pasitiesti juos gyvenamoje erdvėje ar aplink sceną, kad visiems būtų jaukiau.
„Bliuzo naktys“ – ypač jaukus festivalis, kuriame gerai jaučiasi ir šeimos su mažais vaikais, ir mergvakarį švenčiančios raganaitės. „Aš ištekėsiu tik po trijų mėnesių, bet „Bliuzo naktys“ man – labai svarbios, norėjau švęsti mergvakarį būtent šiame festivalyje“, – kalbėjo lietuvaitė, su išrinktuoju gyvenanti pietų Prancūzijoje. Savaitgalį Varniuose ji praleido su draugių nupintu žiedų vainiku ant galvos.
Galvos apdangalų šiemet periferijoje galėjau pamatyti kokių tik nori: nuo milžiniško dydžio skrybėlių, pridengiančių spalvingus perukus iki skaptuoto arbūzo.
Kaip visada išradinga festivalio publika šiais metais džiugino akį savo įvaizdžio pasirinkimu. Antrąjį „Bliuzo naktų“ vakarą galėjai išvysti ir būrį „Kiss“ gerbėjų išpaišytais veidais, ir velnius, dūkstančius su angelais, ir pižamų vakarėlį surengusius festivalio senbūvius.
Netrukus aikštėje įvyko ir pagalvių mūšis, padengęs visą pievą plunksnomis. Festivaliautojos gulėsi ant žemės ir plunksnose paišė angelus, kiti šoko jose lyg putose, treti mėtėsi tarsi sniego gniūžtėmis.
„Bliuzo naktų“ svečiai iš Olandijos – ketveriukė „The Ragtime Rumours“ tai matydami plačiai šypsojosi. „Šitas festivalis yra nepaprastas“, – kalbėjo kontrabosu grojanti Niki. Prieš vakarinę koncerto dalį ji su vaikinais įsivėlė į smagią improvizaciją.
Jau keletą metų gyvuojančią „bliuzų“ tradiciją – antrosios festivalio dienos vakarinį renginį pradėti su dūdų orkestro procesija, šį kartą perėmė „Rakija Klezmer Orkestar“. Jie grojo, eidami nuo senojo Ąžuolo iki Didžiosios scenos ir pakeliui jungė minią gerai nusiteikusių festivaliautojų.
Vos tai pamatę „The Ragtime Rumours“ stvėrė savo instrumentus. Po akimirkos olandų kontrabosas, gitaros ir skalbimo lenta jau kūrė bendrą muzikinį siautulį su čigoniškos dvasios lietuvių orkestru.
„Rakija Klezmer Orkestar“ dienos metu pasirodė legendinės Pašiūrės scenoje ir ten taip pat subūrė minią gerbėjų. Didelės sėkmės šioje scenoje sulaukė ir vėliau koncertavęs Domanto Razausko Trio. „Bliuzui reikia, kad būtų šalta, lytų, jam tinka prasmirdę barai. O čia – saulė šviečia, visi laimingi. Koks čia bliuzo festivalis?“ – juokėsi D. Razauskas. Iš tiesų publika jį sužavėjo ir užbūrė. Domantas jau planuoja kitų metų pasirodymą didžiojoje renginio scenoje.
Antrąjį festivalio vakarą ten pradėjęs „Baltasis kiras“ liko apstulbintas: vidury pasirodymo kažkas publikoje staiga ėmė giedoti Lietuvos himną. Aikštė taip įsidainavo, kad atrodė, jog vienos liepos 6-osios per metus nepakanka: lietuviai nori daugiau progų išvien atlikti „Tautišką giesmę“.
Susirinkusiems patiko ir „Garbanotas bosistas“, sukūręs nuostabią atmosferą, kuri tiko ir romantiškai nusiteikusių porelių bučiniams, ir kompanijai, susėdusiai prie žuvienės katilo.
Tradicinė Bliuziasriubė, kuri verdama apie 6 valandas, o išlaižoma per 2, šiais metais buvo ypatingai gardi. „Krapų gavome iš vietinių gyventojų daržų, vos prieš pusvalandį nuskynė. Žuvies prigaudėme ežere. Šiemet išvirėme apie 600 litrų sriubos. Vaišiname visus“, – pasakojo popiežiaus karūna pasipuošęs ir irklą katilo maišymui pritaikęs bliuzo sriubos virėjas.
Tuo metu scenoje bliuzo mišias laikė Lietuvos bliuzo orkestras. Jo gretose – ir Tautvydas Paulius Augustinas, ir Šarūnas Mačiulis-Šnai, taip pat Arina, Virgis Jutas, Aleksandras Belkinas ir kiti. Profesionalių muzikantų atliekami geriausi kūriniai publiką įkvėpė šokti negailint kojų. „Toks orkestras yra didžiulis komfortas ausims!“ – aikčiojo viena festivaliautojų.
Netrukus ant scenos pasirodė dar viena didelė ir smagi kompanija – Varniuose prieš keletą metų jau matytas trimitininkas ir atlikėjas Boney Fields ir latviai „Bite‘s Blues Band“. Efektinga grupė įtraukė į naktinį siautulį. Po jų beliko sudainuoti „Happy Birthday“ paskutinei programos dalyvei – suomei Erjai Lyytinen. „Kiek man metų? 25 – kaip visada!“ – kvatojo nuoširdi ir labai miela muzikantė, žurnalo „Music Radar“ įtraukta į geriausių bliuzo gitarisčių septynetuką.
Užkulisiuose vietoj torto muzikantai ragavo organizatoriaus Algirdo Barniškio-Blėkos išvirto čili troškinio su daug meilės ir pipirų.
Aušrą saulėtame Lūksto krante pasitikę „Bliuzo naktų“ gerbėjai šiandien keliauja namo, bet daugybė žmonių jau nusipirko bilietus į kitų metų festivalį. Nes jis – vienintelis toks.
