Fantastikos ir veiksmo filmų karalienė Sigourney Weaver (69), kadaise stojusi prieš nežemišką civilizaciją, šiandien drįsta suabejoti absoliučiu #metoo teisumu.
Interviu „The Hollywood Reporter“ aktorė sako laikanti šį judėjimą svarbiu žingsniu siekiant lygybės darbo vietoje, kalba apie seserystės svarbą ir moterų tarpusavio pagalbą. Tačiau atsakymai į du klausimus: ar gailisi dirbusi su seksualiniu priekabiavimu ir neteisėtais lytiniais santykiais su mažamete kaltinamu Romanu Polanskiu (ji filmavosi negailestingoje, sukrečiančioje 1994 metų juostoje apie kerštą ir meilę „Mirtis ir mergelė“) ir ar dirbtų su juo dar kartą (ne, nesigaili ir taip, veikiausiai dirbtų, jei tik pasitaikytų proga) – sulaukė kritikos bangos. O juk ji tik priminė, kad aštuntasis dešimtmetis buvo kitas laikas ir nemėgino pateisinti nusikalstamų režisieriaus veiksmų.
Kitas dalykas, kad Sigourney, kurios tėvas – televizijos ir radijo kompanijos „NBC“ prezidentas, vienas svarbiausių pramogų industrijos veikėjų, o mama – aktorė, atsisakiusi tęsti karjerą po vestuvių, buvo labai privilegijuotos ir turtingos šeimos atžala. Mažai kas būtų drįsęs kreivai pažvelgti į bosų boso dukrą, ką jau kalbėti apie priekabiavimą.
Karjerą ji pradėjo teatre, o paskui ją pakvietė filmuotis „Svetimame“ – kosminio laivo įgulos narės Elen Ripli vaidmuo šioje kultinėje juostoje, kuria prasidėjo iki šiol besitęsiantis kino ciklas, iš esmės buvo jos debiutas kine. „Paskui niekas nė nebedrįso artintis – gal bijojo, kad išsitrauksiu ugniasvaidį ir susidorosiu?“ – kvatoja aktorė.
„Aš – iš Niujorko, taigi iš prigimties įtari. Norisi tikėti pasauliu, kuriame visi žmonės lygūs, o į moteris įsiklausoma, bet niekada negali būti tikras. Moteriai sunku išvengti spąstų, ir man tiesiog pavyko, kad su tuo nesusidūriau“, – atvirai svarsto Sigourney interviu. Beje, tėvai ją pavadino Susan Alexandra, bet keturiolikos Weaver perskaitė „Didįjį Getsbį“, kuriame buvo personažas tokiu vardu, ir nusprendė: nuo šiol į ją reikia kreiptis būtent taip. Nieko nepadarysi – charakteris!
Ji suvaidino trijuose „Svetimo“ tęsiniuose: štai kur jos ūgis – 182 centimetrų – nebuvo kliūtis. Juk režisieriaus Ridley Scotto valia bene pirmą kartą kino istorijoje moteris tapo pagrindine veiksmo filmo veikėja, kovotoja, o ne silpna būtybe, padavinėjančia šovinius herojui. Kosminio laivo įgulos narė, vienintelė susidorojusi su siaubūnu iš kitos planetos ir ištrenkusi jį į atvirą kosmosą, turėjo būti nepaprasta. Kino kritikai rašė, jog buvo tikras malonumas žiūrėti, kaip ekrane gimsta Elen Ripli personažas ir Sigourney Weaver tampa žvaigžde.
Uoliausi sagos gerbėjai sako, kad kai kurie „Svetimo“ tęsiniai nė neturėjo būti nufilmuoti. Tačiau gerbėjai vis tiek nori matyti mylimus herojus, todėl kai prieš kurį laiką buvo anonsuota nauja dalis sąlyginiu pavadinimu „Svetimas 5“, visi sukluso. Weaver personažas jame irgi turėjo figūruoti. Ir nors projektas kol kas atidėtas neribotam laikui, aktorė įsitikinusi, kad sumanymas, kurį turėjo įgyvendinti režisierius Neillas Blomkampas, buvo neblogas.
O režisierius Jamesas Cameronas neseniai baigė filmuoti Weaver antrajame ir trečiajame „Įsikūnijimo“ tęsinyje. Kaip žinoma, bus ir ketvirtas, ir penktas, numatyti baigti 2025-aisiais. Na ir kas, kad aktorei kitais metais bus jau septyniasdešimt: vyrai – veiksmo filmų aktoriai – vaidina iki žilos galvos ir pliko pakaušio, ir niekas nesako nė žodžio. O Sigourney ir taip visada laužė normas – nuo ūgio, dėl kurio ji netiko daugeliui vaidmenų, iki neįprasto pačios pasirinkto vardo ar sprendimo praleisti laisvus metus baigus mokyklą ne pramogaujant Europoje, o dirbant savanore kibuce Izraelyje, kur ką tik buvo pasibaigęs Šešių dienų karas.
Artimiausiu metu Sigourney Weaver vargu ar kas nustums nuo veiksmo filmų karalienės pjedestalo. O ir prie konkurencijos ji pratusi: Jeilio universitete mokėsi viename kurse su Meryl Streep, kuri buvo dėstytojų numylėtinė ir gaudavo pagrindinius vaidmenis. Sigourney likdavo tik senių ir prostitučių amplua. Antra vertus, scenoje jai kartą teko įkūnyti moterį, kurios vaginoje gyvena ežys, taigi ji išties labai gabi aktorė. Ir ne tik aktorė, bet ir teatro šeimininkė – drauge su vyru Jimu Simpsonu ir dar dviem įkūrėjais 1996 metais Niujorke įsteigė „Flea“ teatrą, kuris gyvuoja iki šiol.