Eurovizinė dilema: kodėl rinkdami šalies atstovą LRT žiūrovai turi susimokėti?

Pirmosios „Eurovizijos“ atrankos laidos akimirka / Gretos Skaraitienės/Žmonės.lt nuotr.
Autorius: Žmonės.lt
Publikuota: 2016-03-04 14:31
Lietuvos atstovą „Eurovizijos“ nacionalinėje atrankoje renka komisija ir TV žiūrovai – abi pusės turi vienodą įtaką rezultatui. Tačiau žiūrovams balsas už patikusį atlikėją kainuoja 29 centus. „Kodėl?“ – klausia į Žmonės.lt kreipusis skaitytoja Laura. Anot jos, Lietuvos atstovą tarptautiniame konkurse žiūrovai turi rinkti nemokamai. O atrankos rengėjai sako, kad žiūrovai susimoka už paslaugą.

Pagal nacionalinės „Eurovizijos“ atrankos taisykles, kiekvienos atrankos laidos rezultatą lemia vienodą įtaką turintys žiūrovai ir konkurso komisija. 

25 procentus rezultato lemia užsienio komisijos balsai, dar 25 proc. – Lietuvos komisijos balsai, 50 proc. lemia televizijos žiūrovų atlikėjams skirti balsai – jie nuomonę pareiškia skambindami telefonu.

Susumavus visus balsus gaunamas galutinis rezultatas – paaiškėja, kurie dainininkai kovą atrankoje tęsia, ir kurie iš konkurso iškrenta. 

Skaitytoja Laura piktinasi: kodėl savo simpatijas patikusiam dainininkui norintys skirti televizijos žiūrovai už vieną balsą turi sumokėti 29 centus? Juk „Eurovizijos“ atranka – nacionalinio transliuotojo rengiamas konkursas, kurį laimėjęs dainininkas atstovauja visai šaliai. 

Savo nuomonę skaitytoja išdėstė laiške Žmonės.lt redakcijai. 

Šiuo atveju, norint prisidėti prie bendro visos valstybės vardu priimamo sprendimo, esi verčiamas susimokėti

„Žiūrint nacionalinės svarbos ir garbės reikalą – nacionalinę „Eurovizijos“ atranką – kilo klausimas, kodėl toks visai šaliai svarbus įvykis, rodomas per nacionalinį transliuotoją yra apmokestintas? Kiek žinau, yra buvę ne vienas ir ne du komerciniai televizijos projektai, kuriuose balsavimas buvo nemokamas. Nepaisant to, kad jų rezultatas įtakos šalies įvaizdžiui (bent tam tikra prasme) neturi. Tuo tarpu šiuo atveju, norint prisidėti prie bendro visos valstybės vardu priimamo sprendimo, esi verčiamas susimokėti. O jei nenori to daryti, vėliau gali būti priverstas rausti dėl tautiečių priimto sprendimo arba gėdingai nuo jo atsiriboti ir labai patogiai teigti, kad „man tai nesvarbu, aš nemačiau ir nežiūrėjau, bet taip taip, sprendimas labai prastas, ką jie sau galvojo...“ – svarsto Laura. 

Pastebi ir dar šį tą: „Be kita ko, dar drįsčiau pastebėti, jog ne paslaptis, kad dauguma jaunų žmonių, taip pat dauguma labiau pasiturinčių, greičiausiai šeštadienio vakarą leidžia kažkur kitur, o ne namie prie televizoriaus, ir nelabai jiems ir terūpi per LRT einanti „Eurovizijos“ atranka. Tuo tarpu televizorių kaip nemenką pramogą iki šiol pripažįstantys kiek mažiau pramogų sau leisti galintys ar labiau provincijoje gyvenantys žmonės, būdami neabejingi ir siekdami išreikšti savo nuomonę šiuo bendru tautai klausimu, yra verčiami leisti tą ir taip nelengvai uždirbtą pinigėlį.“

Žiūrovai susimoka už paslaugą

Išklausius skaitytojos skundą Žmonės.lt kreipėsi į nacionalinės „Eurovizijos“ prodiuserį Audrių Giržadą. Prodiuseris paaiškino, kur nukeliauja už žiūrovų skambučius surinkti pinigai ir kodėl jiems už balsą reikia mokėti.

 

„Tie pinigai didžiąja dalimi nukeliauja telefono operatoriams. Žiūrovai skambina trumpuoju numeriu, ir reikia susimokėti už paslaugą. O LRT pasiekia labai maža dalis to surinkto pinigėlio. Gal tik kokių 15 procentų nuo tų 29 centų. Bet taip yra metai iš metų, ir didžiojoje „Eurovizijoje“ balsavimas mokamas taip pat. Nematau čia nieko nuostabaus“, – sakė A.Giržadas. 

Paklaustas, ar įmanoma telefoninį balsavimą padaryti nemokamu, prodiuseris sakė, kad variantų yra. Tik vargu, ar jie kam patiktų: „Toks variantas, kad žiūrovams nereikėtų mokėti, yra. Galime daryti vidinę atranką, be televizijos žiūrovų pagalbos – išsirinkti dainininką patys. Tada niekam už tai nereikės mokėti. Kitu atveju, jei balsavimas telefonu žiūrovams būtų nemokamas, už tą telefono operatorių paslaugą tektų mokėti pačiam LRT.“

Luko Balandžio / 15min nuotr.
Luko Balandžio / 15min nuotr.

Žmonės.lt taip pat susisiekė ir su telekomunikacijos bendrovių atstovais.

„Teo“ nuotolinių kanalų vadovo Renaldo Radvilos teigimu, telefoninio balsavimo apmokestinimas visame pasaulyje yra ne tik technologijų, bet ir reguliavimo bei rinkodaros klausimas.

„Trumpieji telefono numeriai, kaip ir skambinantiems nemokami 800-ieji numeriai, yra griežtai reguliuojamos komercinės telekomunikacijų rinkos paslauga už naudojimąsi ryšių infrastruktūra ir techninius sprendimus“, – aiškina R.Radvila.

Lietuvos žiūrovams balsavimo kaina „Eurovizijos“ atrankoje yra viena iš mažiausių Europoje.

Kalbėdamas apie „Eurovizijos“ atranką R.Radvila sako, kad balsavimas yra mokamas, nes tokios taisyklės numatytos laidos reglamente. 

„Balso kaina nustatoma kiekvienoje šalyje atskirai. Lyginat su Lietuva, balsavimas kai kuriuose šalyse yra tris – keturis kartus brangesnis nei pas mus. Lietuvos žiūrovams balsavimo kaina „Eurovizijos“ atrankoje yra viena iš mažiausių Europoje. Be to, skambučių apmokestinimas yra naudojamas ir kaip papildoma balsavimo rezultatų skaidrumo priemonė. Yra televizijos projektų, kur žiūrovai skambina nemokamais 800-osios paslaugos numeriais, tačiau už žiūrovų skambučius tuomet sumoka rėmėjai per reklamą“, – sako vadovas. 

Tuo tarpu „Tele2“ atstovas žiniasklaidai Andrius Baranauskas sakė, kad žiūrovo balso „Eurovizijos“ atrankoje kainą nustato bendrovė „Lintel“.

„Šios konkrečios paslaugos tarifą nustato bendrovė „Lintel“, su kuria esame pasirašę sutartį ir perleidę jiems teisę nustatyti kainą. Pajamas dalijamės su jais pagal iš anksto suderintą modelį. Ar „Lintel“ pajamas dalijasi su dar kuo nors, nežinome“, – kalbėjo A.Baranauskas.

Luko Balandžio / 15min nuotr.
Luko Balandžio / 15min nuotr.
Žmonės.lt

Naujausi straipsniai