Šiuo metu Kotryna Juodzevičiūtė (18) žinoma kaip „Eurovizijos“ atrankų dalyvė, kuri jau antrus metus nepaliauja kovoti dėl bilieto į didžiąją Europos dainų konkurso sceną. Tačiau jaunos merginos biografijoje pasiekimų yra kus kas daugiau: vos 16-os ji laimėjo „Lietuvos balso“ projektą, buvo atlikėjo Donato Montvydo back vokalistė, dalyvauja ne tik „Eurovizijos“ atrankose, bet ir kituose televizijos projektuose.
Nors esi jauna, tavo talentu dainuoti žmonės jau neabejoja. Ar buvai iš tų vaikų, kurie nuo pat vaikystės griebdavo žaislinį mikrofoną į rankas? O gal muzika į tavo gyvenimą atėjo kur kas vėliau?
Taip, aš buvau ta, kuri griebdavo mikrofoną. Dainuoti man patiko visada – muzika yra neatsiejama mano gyvenimo dalis. Kadangi mano tėvai muzikantai, visą vaikystę girdėdavau jų grojamų instrumentų skambesį, muzikinius terminus. Manau, kad gimiau būti dainininke. Sceną aš labai myliu.
Dar mokaisi mokykloje. Ką planuoji veikti ją baigusi?
Esu spontaniškas žmogus, nemoku planuoti net ir į artimą ateitį. Visada elgiuosi taip, kaip tą akimirką noriu ir jaučiu. Mane traukia užsienis, norisi pasižiūrėti, kaip žmonės gyvena kitose šalyse. Labai įdomu skirtingos ir įvairios kultūros, tradicijos. Pati muzika ir jos mokymo būdai kiekvienoje šalyje yra skirtingi, tad žavu būtų patirti jų daugiau. Tiesa, Lietuva – mano gimtinė, labai myliu Vilnių ir tai be abejonės visada liktų mano viduje, kad ir kur važiuočiau.
Su žinomumu atėjo nauji rūpesčiai, atsakomybės. Ar nebuvo sunku susidoroti su staigiai užklupusiu dėmesiu?
Nelaikau savęs žinoma. Man visada žinomumas siejosi su visame pasaulyje atpažįstamais žmonėmis, man atrodo, jie yra tie, kuriuos vadiname „žvaigždėmis“. O staiga užklupęs dėmesys būdingas kiekvienam laimėjusiam ar sužibėjusiam didesniame televizijos projekte. Tai ir smagu, ir tuo pačiu sunku.
Prieš dalyvavimą "Lietuvos balse" buvau eilinė penkiolikametė su niekuo neišsiskiriančiomis svajonėmis, tad keista, kai laimėjus projektą žmonės ėmė mane atpažinti, panoro nusifotografuoti, pradėjo eiti į mano koncertus, vaišinti kava. Tai buvo neįprasta. Atsisakyti man nieko nereikėjo, nes tai buvo tokia paauglystė, apie kurią svajojau.
Žiūrint į tave scenoje atrodo, kad gyveni muzika. Tačiau kažką stipriai mylint netrūksta ir sunkių momentų, išgyvenimų. Ar jie tave užklumpa?
Yra buvę keli labai sunkūs momentai, kuomet nebesitiki, kad muzika dar gali išgelbėti. Šiandien sakau – gali. Ji mano gyvenimas. Padeda, kai liūdna ar sunku, kartu ir džiaugiasi, visada būna šalia. Aš labai myliu ir gerbiu muziką, todėl tarp mūsų visada yra gražus ryšys. Aš jai pasipasakoju, o ji - man. Suprantu, kad galbūt skamba juokingai, mat apie muziką kalbu lyg apie žmogų, bet iš dalies taip ir yra. Ji - kaip nematomas, bet girdimas geriausias draugas.
Kokias savo charakterio savybes galėtum įvardyti, kurios neleidžia tau palūžti ir stumia į priekį?
Tikėjimas savimi, muzika, komanda, aplinka… Yra visas jų kompleksas, bet išskirčiau dvi. Pirmiausia, užsispyrimas, nes visada kovoju, jei matau neteisybę ir visada siekiu tai, ko noriu labiausiai. O antra, jausmingumas, nes jausmas padeda eiti į priekį ir primena, jog viskas kyla iš vidaus.
Kaip manai, ar muzikos srityje užtenka tik talento ir meilės muzikai?
Kai man buvo dvylika, laimėjau kelis televizinius vaikų projektus, įsivaizdavau, kad po kelių metų jau gyvensiu Amerikoje ir dainuosiu duetu su Beyonce.(Juokiasi.) Taip nebuvo, nes neužtenka tik gerai dainuoti ar kažką laimėti. Tai labai sunkus ir juodas darbas. Dainuoti, mylėti, jausti, mėgautis yra viena, o pasiekti tokį lygį, kad žmonės tavęs klausytų – visai kas kita. Žinoma, talentas šioje srityje būtinas, bet reikia išmokti jį pateikti ir parodyti, kuo jis kitoks.
Kokia yra Tavo, kaip atlikėjos, gyvenimo svajonė?
Mano svajonė yra dainuoti man patinkančią muziką ir turėti klausytojų, kurie ją mėgtų bei palaikytų. Manau, jog visada reikia svajoti apie daugiau nei atrodo, jog realiai galėtum pasiekti. Kai labai nori ir tiki – viskas įmanoma. Todėl svajoju apie visą pasaulį ir visas jo arenas.
Neišvengsime ir klausimo apie „Euroviziją“, kurioje varžaisi su puikia, įsimenančia daina. Kaip manai, kodėl būtent tavo atliekama daina turėtų keliauti į Lisaboną?
Todėl, kad ji – kokybiška, įsimenanti, šiuolaikiška ir kitokia.
Dažnu atveju jauni žmonės nedrįsta dainuoti, pasirodyti viešai. Kokius tris patarimus galėtum duoti jauniems žmonėms, kurie svajoja gyventi muzikoje ir muzikai?
Nebijokite. Muzika yra gėris, jausmų išraiška, malonumas. Ji labai įvairi ir jos neįmanoma kritikuoti, nes tai – skonio reikalas. Dalinkitės tuo, ką jaučiate, nes tai vienas gražiausių dalykų pasaulyje.