Europos žaidynių čempiono vardą ginsiantis H. Žustautas: „Tai – didžiausias karjeros laimėjimas“

Henrikas Žustautas/V. Dranginio nuotr.
Autorius: Žmonės.lt
Publikuota: 2019-06-16 09:38
2015-aisiais kiek nelauktai Jevgenijų Šukliną nukonkuravęs Henrikas Žustautas akimirksniu įsiveržė į pasaulio kanojininkų elitą – prieš ketverius metus Azerbaidžano sostinėje Baku vykusiose Europos žaidynėse lietuvis triumfavo 200 metrų sprinto rungtyje. „Norisi pabandyti apginti titulą“, – prieš startus antrosiose Europos žaidynėse Minske LTOK.LT kalbėjo olimpietis. Vis tik ne šis tikslas šiuo metu yra pats svarbiausias sportininko planuose.

Auksinis finišas Baku nebuvo atsitiktinumas – jau po metų, gimtinėje vėl nurungęs J. Šukliną, Henrikas startavo savo pirmosiose olimpinėse žaidynėse. Ir nors galutinis rezultatas – 11-oji vieta – toli gražu nebuvo toks, kokio tikėjosi pats kanojininkas, dar liūdnesnės žinios jį pasiekė 2017 metais.

Tapęs 200 metrų sprinto distancijos Europos čempionu H. Žustautas sužinojo, kad ši rungtis išbraukiama iš Tokijo olimpinių žaidynių programos.

„Sėdėjau ir nežinojau, ką daryti“, – emocijas po galutinio verdikto prisiminė 2018 metų pasaulio čempionato bronzos medalio laimėtojas.

Vis tik sėkmė H. Žustautui nugaros neatsuko – jokio potencialaus porininko neturėjęs lietuvis galiausiai suvienijo jėgas su Ilja Davidovskij iš Visagino ir vėl iš naujo pradėjo savo olimpinę kelionę ruošdamasis startams dviviečių kanojų 1000 metrų plaukimo rungčiai.

Tiesa, meilė savo pagrindinei rungčiai dar neišblėso, todėl, nors jai treniruotėse jau ir nebeskiria dėmesio, Henrikas kaskart turėdamas galimybę startuoja ir joje. Du startai kanojininko laukia ir birželio 21 dieną prasidėsiančiose Europos žaidynėse Minske.

„Šios rungties net neturėjo būti, bet kadangi šeimininkai gali vieną pasirinkti, Baltarusijoje 200 metrų rungtį padarė vien dėl kanojininko Artiomo Kozyrio, nes jis – triskart pasaulio čempionas. Visi nustebo, bet jeigu yra – reikia startuoti“, – pasakojo lietuvis.

Be žaidynių Minske Henriko šiemet dar lauks vienas, o galbūt ir du itin svarbūs startai – Lietuvos čempionate bus kovojame dėl bilieto į pasaulio čempionatą, kuriame 8 greičiausios valtys iškovos šaliai vietą 2020 metų olimpinėse žaidynėse.

Apie laukiančius sezono startus ir permainas kanojų sporte LTeam.lt išsamiai pasikalbėjo su pačiu sportininku.

Šiemet jums atranka į Europos žaidynes vyko dvejose varžybose. Pirmąsias – D. ir Z. Survutų memorialo – varžybas daugelis ir stebėjo, ir rezultatai visiems aiškūs. Papasakokite, kaip viskas susiklostė papildomosiose varžybose Trakuose?

Trakuose oficialiai viskas vyko antradienį (gegužės 14 dieną – aut. past.): 11 val. praplaukėme vienvietę, o 15 val. – dvivietę. Taip susiklostė, kad turėjau net keturis startus per tris dienas, nes taurės varžybose abu startai taip pat vyko sekmadienį. Tikrai džiaugiuosi, kad pavyko iškovoti kelialapius į žaidynes, bet po to prireikė 2-3 savaičių, kad pilnai atgaučiau jėgas.

Kasmet vis tenka kovoti dėl bilietų į varžybas atskirose atrankose Lietuvoje. Ar galima sakyti, kad būtent ta vidinė konkurencija ir neleidžia užmigti ant laurų bei motyvuoja toliau sunkiai dirbti treniruotėse?

Iš vienos pusės konkurencija yra tikrai gerai, nes negali atsipalaiduoti, o ir žiūrovams įdomiau, kai Lietuvoje visi startuoja geros sportinės formos. Bet iš kitos pusės norėtųsi ramiai ruoštis konkrečioms varžyboms, nes dabar atrankose teko daug jėgų atiduoti, nes kiekvienas plaukimas buvo lemiamas norint iškovoti kelialapį į žaidynes. Po dar sudalyvavome pasaulio taurės varžybose, kurių metu mano fizinė forma buvo jau visai duobėje. Tuomet sekė dar du taurės etapai, tai mes vieninteliai į juos nevažiavome, nes būtų buvę per daug varžybų. Reikia tarp varžybų turėti ir laiko treniruotėms, nes kai važinėji iš varžybų į varžybas – sezono pabaigoje jau nebegali gerai startuoti, kad ir kaip nori. O kadangi šiemet jau prasideda atrankos į olimpines žaidynes, todėl stengiamės didžiausią dėmesį sukoncentruoti startams pasaulio čempionate. Kaip ir norėtųsi, kad būtų mažiau atrankos plaukimų Lietuvoje, bet kažkaip atsirinkti komandą irgi reikia... O juolab, kad jeigu iškovoji kelialapį, bet vienose varžybose nepasiseka ir gali jo netekti... Yra ir pliusų, ir minusų, bet kiekviena federacija individualiai sprendžia.

Minske dalyvausite ne tik 200 metrų rungtyje, kurioje ginsite čempiono titulą, bet ir kartu su Ilja Davidovskij varžysitės 1000 metrų distancijoje. Kaip sekasi derinti pasirengimo planus tokioms dviem skirtingoms distancijoms?

Iš tikrųjų, tai 200 metrų rungčiai aš jau nebesiruošiu nuo 2018 metų pasaulio čempionato. 2017 metais pabandžiau irkluoti kilometrą, bet supratau, kad man nėra vietos šioje rungtyje – dvivietėje valtyje neturėjau porininko, o vienvietę pralaimėjau Vadimui Korobovui. Tuomet vėl pradėjau ruoštis 200 rungčiai – laimėjau Europos čempionatą, pasaulyje buvau trečias. Bet po to sezono – viskas: nuo šiol visas dėmesys tik kilometrui. Šiemet su Vadimu pasaulio taurės varžybose 200 metrų rungtyje net nestartavome: jeigu ji bent kiek trukdo kilometro rungčiai, net nesvarstome startuoti. Dar yra šalių, kurios ruošiasi šiai rungčiai, tačiau daugelis jau pereina prie 1000 metrų.

Į kilometrą tikrai sunkoka pereiti. Nors visas dėmesys dabar čia, tačiau visi raumenys turi perdirbti... Dar kol kas mums tikrai sunku. Be to, kai dabar kanojų sporte liko tik dvi olimpinės rungtys, tai naujų dviviečių komandų atsirado labai daug – konkurencija tapo milžiniška. Bet bandome, tobulėjame. Pernai pasaulio čempionate pirmą kartą startavome ir buvome 14-likti. Kaip pirmam sezonui tikrai neblogai, ypač, kai porininkas galėjo tik į dvi stovyklas važiuoti. Šiemet jau atidirbome visose stovyklose ir žiūrėsime – tikimės geresnių rezultatų. Iki lyderių pamažu artėjame, matome, kad ištvermė didėja, bet dar atsiliekame – tik laiko turime, reikia iki olimpinių žaidynių juos pavyti.

Henrikas Žustautas/V. Dranginio nuotr.
Henrikas Žustautas/V. Dranginio nuotr.

Dar būdamas Rio olimpinėse žaidynėse žinojote, kad gresia šios rungties išėmimas iš olimpinių žaidynių programos. Bet kai galiausiai tai įvyko – buvote piktas ar jau buvote spėjęs susitaikyti su tokiu likimu?

Tas sprendimo procesas labai ilgai užtruko – po olimpinių žaidynių visą žiemą aš dar sportavau 200 metrų rungčiai. Buvau labai piktas ant savęs, kad taip Rio nepasisekė (užėmė 11-ą vietą – aut. past.), nes buvau labai fiziškai sustiprėjęs, galvojau, kad tą sezoną tikrai bombinsiu. Tuo metu mėčiausi tarp rungčių, nes dar nebuvo nieko oficialaus, o po Europos čempionato, kai laimėjau, dar vyliausi, kad galbūt paliks, nes konkurencija buvo didelė, labai lygus plaukimas buvo. Bet būtent po šių varžybų sulaukėme oficialių naujienų.

Sėdėjau ir nežinojau, ką daryti... Dvivietės nebuvo su kuo irkluoti, vienvietę Vadimas geriau irkluoja... Galvojau visokių variantų. Bet iš kažko gyventi juk reikia – jeigu ne olimpinė rungtis, valstybė nelabai padės. Tuomet pradėjau irkluoti kilometrą vienvietėje, galvojau, kad galbūt kas nors pavyks. Ir po to atsirado porininkas, tai bandome dabar su juo. Jis jaunas, 19 metų. Bandome kabintis, Europos žaidynės bus pirmos rimtos varžybos mums. Aišku, važiuojame ten kaip autsaideriai – pagal rezultatus esame kažkur prie galo, bet bandysime kažką nuveikti.

O yra bent menkiausių vilčių, kad į Paryžiaus olimpinių žaidynių programą 200 metrų rungtis vėl bus sugrąžinta ar čia jau sprendimas visiems laikams?

Rungtis jau nuimta. Buvo kalbų, kad galbūt dar keis, tačiau dabar tų kalbų nebeliko. Jau net nebegalvojame – skaudi tema, neliečiame jos. Su Vadimu dažnai pakalbame, kad kai sportavome 200 metrų rungčiai, jau atrodė, kad sunkiai dirbame, bet dabar iš tikrųjų suprantame, kas yra tos psichologinės treniruotės, kai reikia dvi valandas irkluoti, ypač prie tokio karščio. Nesakau, kad bet kas gali atsistoti ir laimėti 200 metrų plaukimą, bet ten vis tiek viskas kitaip. Mums, kaip sprinteriams, iš prigimties lengviau – ateini, greitai ir stipriai padarai ir išeini, o dabar turi silpniau, bet labai ilgai.

Henrikas Žustautas/V. Dranginio nuotr.
Henrikas Žustautas/V. Dranginio nuotr.

O tai kodėl jūs apskritai dar varžotės šioje rungtyje? Juk jeigu visi akcentai dedami 1000 metrų startui, tai galbūt sprinto rungtis netgi maišo pasiruošimui?

Visiškai dėl savęs. Mes sprinte buvome stiprūs, pasaulyje tarp lyderių... Nors praktiškai mes net nebesiruošiame šiai rungčiai – per visas stovyklas nepadarėme nė vienos sprinto treniruotės. Galima sakyti, kad 200 metrų treneris išvis nebeakcentuoja. Taip, prieš žaidynes kiek daugiau įtraukiame į treniruočių planą, nes startas vis tiek Minske laukia. Bet pas mus jos jau nebėra. Jeigu varžybų programa dar leidžia, kai ji vyksta po kilometro varžybų ir visiškai netrukdo, tada dėl savęs galime sustartuoti. Bet taurės varžybose šiemet prieš 1000 metrų pusfinalį buvo 200 metrų pusfinalis ir finalas, tai net nebuvo kalbų ir nestartavome.

Kokie jūsų prisiminimai iš 2015 metų triumfo pirmosiose Europos žaidynėse Baku?

Tas 2015 metų sezonas buvo mano pirmas profesionalus sezonas suaugusiųjų varžybose. Pirmas startas – pirmas medalis, pirmas auksinis. Galbūt dar iki šiol tai mano didžiausias karjeros laimėjimas. Iki išvažiavimo į Baku atrankoje Lietuvoje reikėjo daug kartų Jevgenijų Šukliną aplenkti – nors ir aplenkiau, visi vis tiek norėjo, kad jis važiuotų. Bet tos pirmos žaidynės – nežinojau nei kas bus, nei varžovų labai nepažinojau. Žinojau tik kad visi labai stiprūs, tai atsistojau ir irklavau. Nei lyderis buvau, nei favoritas – tiesiog gerai irklavosi (juokiasi). Dabar vėl viskas iš pradžių – mes ne favoritai, tai atsistosim ir irkluosim. Galėtų vėl taip pasisekti.

Į 200 metrų rungtį vykstate kaip čempionas. Galbūt ne visi žino apie pokyčius jūsų sporte, tai ir žmonių lūkesčiai didesni nei tais 2015 metais. Ar pats tai jaučiate?

Kaip ir minėjau, dabar visas dėmesys – į dvivietę. Kartais jau net pamirštu, kad dar ir 200 m rungtyje startuosiu. Pagal rezultatus esame prie galo, bet 1000 m rungtyje norėtume patekti į finalą – būtų mums gerai. O 200 metrų... Tikrai nežinau kaip bus, kai nebesiruošia šiai rungčiai. Pavyzdžiui, Vadimas, kuris kilometrui ruošiasi jau trečius metus, šiemet 200 metrų, pats sako, kad nebegali pairkluoti. Tai ir aš nežinau. Bus 5-6 tikrai stiprūs varžovai, kurie dar ruošiasi šiai rungčiai.

Tai tikriausiai galima sakyti, kad Europos žaidynės – tramplinas, testas, savęs išbandymas ruošiantis olimpinėms žaidynėms naujoje rungtyje?

Mes dabar akcentuojame savo treniruotes startui Minske, kad būtume geriausios formos. Iki pasaulio čempionato po Minsko dar bus du mėnesiai, todėl mes tikrai galime Europos žaidynėms pasiruošti kuo geriau ir bandyti kažką nuveikti, kovoti su visais. Norėtųsi patekti į penketuką, bet dabar dar juokiamės, kad pirmas tikslas bus patekti į pusfinalį, nes taurėje neįveikėme atrankos. Kelią iki viršūnės reikia pradėti mažais žingsniukais.

Antrosiose Europos žaidynėse dalyvaus 4082 atletai. Žaidynių programą sudarys 15 sporto šakų, 23 rungtys. 8-iose iš jų bus vykdoma kvalifikacija į 2020-ųjų metų Tokijo olimpines žaidynes. Lietuvai atstovaus 73 sportininkai

Europos žaidynės Baltarusijos sostinėje vyks šių metų birželio 21-30 dienomis.

Lietuvos komandą į Europos žaidynes veš „Lietuvos geležinkeliai“. Į Minską šiuolaikiškais traukiniais LTeam komandos nariai keliaus iš Vilniaus. 

Naujausi straipsniai