Europos penkiakovės čempionė Ieva Serapinaitė: „Skausmas – laikinas, o šlovė – amžina“

Ieva Serapinaitė / Redos Mickevičiūtės nuotrauka
Autorius: ARNAS ŠARKŪNAS
Publikuota: 2021-09-11 18:58
Nors ir pasidabinusi Europos čempionato aukso medaliu, penkiakovininkė Ieva SERAPINAITĖ (26) šiemet neturėjo progos sužibėti olimpinėse žaidynėse. Visgi mergina žvelgia pozityviai – didžiausia sportinės karjeros pergalė reiškia ir didesnę motyvaciją kopti aukštyn.

Susitikome nuo penkiakovės treniruočių neatskiriamoje vietoje – žirgyne. Ar daug prisiminimų susiję su šia vieta?

Mano tėtis buvo penkiakovininkas ir atsivesdavo mus, visas tris seses, į Belmonto žirgyną, pasodindavo ant vieno balno ir žygiuodavome. Tad nuo vaikystės esu supažindinta su žirgais, lydi tik geri prisiminimai. Visgi, kalbant apie sportą, iš pradžių nemėgau jojimo, nes jis reikalaudavo daug laiko, nesuprasdavau, kada reikia keltis iš balno, kada sėstis, raginti ir panašiai. Tačiau galiausiai viskas pasikeitė – dabar treniruotėse pavyksta rasti bendrą kalbą su treneriu ir žirgu, o tai šiame sporte yra būtina siekiant aukštų rezultatų. 

Per treniruotes ir varžybas sukaupta patirtis padeda vis geriau suprasti ir pažinti šiuos gyvūnus. Žinau, kad vieni žirgai bijo blyksčių, kiti – garso, vieni spardosi, kiti kandžiojasi, todėl ne prie kiekvieno gali ramiai stovėti. Deja, tą ryšį ir jų skleidžiamą energiją galima pajusti tik treniruotėse, o varžybose traukiame burtus, tad kiekvieną kartą – naujas žirgas, su kuriuo susipažinti leidžiama vos dvidešimt minučių.

 

Sakėte, kad su žirgais susipažinote dar vaikystėje. Turbūt ne išimtis ir aktyvus sportas?

Mano sportinis gyvenimas prasidėjo nuo plaukimo, kai buvau vos kelerių, – tėtis dirbo plaukimo treneriu, tad mokė plaukti ir mus. Daugiau nei šešerius metus praleidome baseine, tačiau kartu su seserimi dvyne nusprendėme, kad plaukimas nėra mūsų sporto šaka, išsigandome ir plačių pečių, nemoteriškos figūros. Vyriausioji sesuo pasuko į menus, o mes – į sportinę gimnastiką. Joje praleidome dar trejus metus, tačiau vėlgi jutome, kad tai ne mums. Galiausiai, kai sukako keturiolika, tėtis pasiūlė išmėginti penkiakovę, nes joje vertinami mokantys gerai plaukti. Šie įgyti gebėjimai ir geras fizinis pasirengimas buvo mūsų didžiausi pranašumai, iškart pradėjome skinti pergales, tai savaime skatino dar labiau stengtis.

Visą tekstą gali skaityti tik ŽMONĖS programėlės prenumeratoriai

Turintiems prenumeratą ir programėlę telefone

Kodėl verta prenumeruoti ŽMONĖS telefono programėlę?
  • Net trys žurnalai už vieno kainą – ŽMONĖS, LAIMĖ ir LEGENDOS
  • Visus 3 žurnalus prenumeratoriai skaito pirmieji. ŽMONĖS – jau trečiadienio vakarą!
  • Pirmas mėnuo 0,99 Eur, o po to tik 4.99 Eur / mėn. Atsisakyti galėsite bet kada!
  • Žurnalo archyvas visada po ranka

Naujausi straipsniai