Kovo 25 dieną dvi perspektyvios šalies tinklininkės Ieva Dumbauskaitė (23) ir Monika Povilaitytė (23) pirmajame Europos sniego tinklinio čempionate tapo jo nugalėtojomis. „Prieš čempionatą nei karto nesitreniravome ant sniego“, – stebina į Lietuvą sugrįžusi klaipėdietė Ieva.
Kaip jaučiatės sugrįžusi į gimtinę su iškovota pergale?
Gerai. Su Monika Lietuvoje būsime tik iki sekmadienio, po to išvykstame į Turkiją. Ten praleisime porą savaičių stovykloje ir vyksime į Kiniją. Nors gyvename Vilniuje, tačiau keliaujame po visą pasaulį. Iš Austrijos sugrįžome tik vakar. Visi keliavome atskirai. Aš su automobiliu, Monika su savo draugu lėktuvu. Dėl šio visų išsibarstymo – oro uoste oficialaus sutikimo nebuvo. Antradienį iš ryto turėjome spaudos konferenciją, visą dieną skyrėme savo gerbėjams ir pergalės aptarimui.
Prieš vykdamos į Europos sniego tinklinio čempionatą jautėte įtampą?
Ne. Toks čempionatas Europoje vyko pirmą kartą. Prieš metus su Monika sudalyvavome Lietuvos sniego tinklinio varžybose ir iškovojome teisę vykti į Austriją. Nuoširdžiai? Nesitikėjome nieko. Galvojau, kad galime nugalėti, bet per daug nepergyvenau, jei nepasisektų.
Konkurencija tarp tokio sporto aistruolių didžiulė?
Tinklinio aikštelėje – taip, bet už jos ribų – ne. Turiu begales draugų visame pasaulyje. Net Austrijoje užmezgiau ryšius su draugiškais užsieniečiais.
Tiesa, kad žaisti ant sniego pavojingiau, nei ant smėlio?
Tiesa. Reikia būti atidesniam. Nori ar nenori, visada mechaniškai varžai savo judesius. Pagrindinis skirtumas tarp smėlio ir sniego – stabilumas. Ant smėlio šiek tiek paprasčiau. Ant sniego sunkiau šokti, sunkiau bėgti. Austrijoje tinklinį ant sniego žaidėme su futbolininkų batais. Šis sportas tam tikrų niuansų turi ir dėl aprangos. Kai sekmadienį žaidėme Austrijoje, siaubingai pustė, buvo labai šalta. Vėjas pūtė į veidą. Šiek tiek sunkiau judėti sekėsi ir dėl oro sąlygų.
Kiek laiko treniravotės šiam čempionatui?
Pirmą kartą apie tokį dalyką išgirdome prieš metus. Su Monika ant sniego žaisti pabandėme Lietuvoje ir po to išvykome į Austriją. Iki čempionato ant sniego specialiai nežaidėme. Visus metus tinklinio treniruotes rengėme ant smėlio. Sutinku, kad ant sniego žaisti šiek tiek pavojingiau, tačiau tai tik dėl drabužių ir dangos. Technika – visiškai ta pati.
Jau turite išrinkusi pirmosios vietos medaliui vietą savo namuose?
Visus apdovanojimus laikau Klaipėdoje, kur užaugau. Kol kas Austrijoje čempionate man ant kaklo užkabintą medalį nešiojuosi kuprinėje. Išties džiaugiuosi šia pergale. Mane palaiko ir tėvai. Kartu į Austriją su manimi vyko tėtis, mama varžybas stebėjo likusi namuose. Tėtis, sužinojęs apie pergalę, netramdė džiaugsmo. Iki lemtingų varžybų jis laukė net keletą dienų. Laiką leido slidinėdamas ir padėdamas man savo palaikymu.