Eugenijus Skerstonas: „Atsiprašau „Chanel“, bet J.Statkevičiaus variantas man artimesnis ir išradingesnis“

Savo 2017-ųjų pavasario-vasaros kolekciją J.Statkevičius Vilniuje pristatė sekmadienio vakarą.

Madų šou buvo išties neįprastas: „Litexpo“ parodų rūmus dizaineris užklojo šienu, kuriuo žengė ir šou svečiai, ir modeliai, scenografijai pasirinko kaimiškus elementus, net fermos gyvūnus į vidurį patupdė.

Tokia pristatymo idėja susirinkusius svečius privertė aiktelėti: pasirodė išties netikėtas sprendimas. Tačiau kai kurie internautai tučtuojau pareiškė, kad tokia mintis jau matyta – neva 2009-aisiais labai panašiai savo kolekciją pristatė „Chanel“ mados namai: irgi buvo ir šieno, ir kitų kaimiškų atributų.

Reaguodami į viešumoje įsiplieskusią diskusiją, ar J.Statkevičiaus pristatymo idėja kopijuota, ar ne, 15min pakalbino socialinių mokslų daktarą, leidinių apie gyvensenos kultūrą autorių Eugenijų Skerstoną, kuris kolekcijos pristatymą žiūrėjo „Litexpo“ rūmuose.

Eugenijau, kokį įspūdį jums paliko naujoji J.Statkevičiaus kolekcija?

Liudijame naują kūrybinį „deimantą“ – sakyčiau, „lituanizuojančio“ Juozo kolekciją, kurią įvardyčiau, kaip visiškai naują autoriaus pasiūlymą įprastai išvaizdos kultūrai suteikti aukščiausio lygio kokybę.

Išskirtinį, didelį, nes joks kitas Lietuvoje dirbantis šio veiklos profilio kūrėjas nieko įspūdingesnio iki šiol sukūręs nėra. Belieka prisiminti linksmos liaudiškos dainelės žodžius: vai laukiam, laukiam, laukiam, nesulaukiam... Ko gero, dar negreit sulauksim (jeigu išvis), nes meninę nuojautą, kitaip tariant, talentu gamtos apdovanotų žmonių gimsta itin retai.

Juozo Statkevičiaus talentas ir darbštumas nekelia jokių abejonių – vien prisiminus prieš kelerius metus demonstruotą „japonizuojančio“ Juozo kolekciją, neįmanoma nesistebėti jos „gimimu“ lietuvio-kūrėjo vaizduotėje – ji tobula. Dabar liudijame naują kūrybinį „deimantą“ – sakyčiau, „lituanizuojančio“ Juozo kolekciją, kurią įvardyčiau, kaip visiškai naują autoriaus pasiūlymą įprastai išvaizdos kultūrai suteikti aukščiausio lygio kokybę (visais įmanomais atžvilgiais).

Daiktiškajai lietuvio tapatybei – tautiniam drabužiui, kuris nėra mados objektas (nes neatitinka jos pamatinių verčių), autorius, kaip visuomet, pasitelkęs itin turtingą vaizduotę ir istorines žinias, šįkart suteikė naują, išties šiuolaikišką pavidalą.

Puikus tautinio ir istorinio-liaudiško kostiumo interpretatorius mūsų akiai įprastus, mielus raštus ir malonius liesti darnių derinių daugiaspalvius audinius, tarsi magas pavertė unikaliomis išvaizdos puošmenomis. Įsimintinos kostiumų kompozicijos, įmantrių, juos prasmingai praturtinančių, elementų gausa. Žodžiu – bravo, to dar nebuvo.

Labiau nei jo parodyti modeliai šiandien aptarinėjama renginio scenografija – lyginama su „Chanel“ mados namų pristatymu. Ar tikrai galima lyginti? Kodėl?

Niekas negali uždrausti kam nors, ką nors, su kuo nors lyginti. Tai seniai žinomas metodas, bet jo esmė – taikomi kriterijai. Juos teisingai pasirinkti geba, toli gražu, ne kiekvienas „lygintojas“, todėl „ne profesionalų-lygintojų“ pastabų ar įspūdžių sureikšminti nereikėtų. Beje, kompetentingas aptarimas nieko bendra neturi su neargumentuota kritika, kai siekiama vienintelio tikslo – sumenkinti kūrybinį rezultatą.

Tokia pozicija bevertė. „Chanel“ mados namų pristatymo sumanymas, kaip ir visi aukštosios mados kūriniai, daugeliui pasaulio kūrėjų – stiprus įkvėpimo šaltinis (dar labai mėgiamas vadinti diktatu, nors niekas nieko nediktuoja...).

Nežinau, ar J.Statkevičius įkvėpimo šio pristatymo koncepcijai sėmėsi būtent iš jūsų minimos, 2009 metais pristatytos, 2010 metų p/v „Chanel“ kolekcijos – to reikėtų paklausti jo paties. Net jeigu ir taip, tai jo konkurentinis potencialas tiesiog milžiniškas. Prancūziškas kaimo peizažas panašus į lietuvišką..., o visa kita, pradedant muzikiniu takeliu ir baigiant kostiumais...atsiprašau „Chanel“, bet Juozo Statkevičiaus variantas man įdomesnis, artimesnis ir....išradingesnis.

Pristatymo koncepcijos panašumas – labai tolimas, bet ką reikėtų sakyti apie šimtus pristatymų, kurie vienas nuo kito išties niekuo nesiskiria? Vadinkime juos tradiciniais... Dar didelis klausimas, į kuriuo kostiumu („Chanel“ ar J.S.) vilkinčią merginą (kad ir modelį) Paryžiaus gatvėje praeiviai atkreiptų ypatingą dėmesį...

Juozo Statkevičiaus pasirinkti modeliai – itin aukštos klasės; šaunuolės merginos... , o menamus „kaimo japus“ kūrėjas pavertė sektinais šiuolaikiško vyriško idealo pavyzdžiais, kuriems žiūrovės salėje skardžiai plojo...

TAIP PAT SKAITYKITE: Juozas Statkevičius ir Kristina Sabaliauskaitė: tautinis kostiumas, kaip ir šalies tapatybė, negali įstrigti laike

Ar išvis įmanoma nukopijuoti pristatymo (ne kolekcijos) idėją?

Nukopijuoti – ne, nes kopijai prireiktų tokių pačių (aptariamu atveju) ne iš Lietuvos, o iš Prancūzijos, medžių malkų, gyvulėlių, šieno, obuolių, daug ko kito ir iš tos pačios kilmės vietos ...Pasižiūrėkime žodyne, kokia žodžio „kopija“ reikšmė ir fakto esmė. Argi „Alitos“ putojantį vyną galima laikyti tikro šampano, sakykim „Moët & Chandon“, kopija?

Kaip manote, kodėl kai kurie žiūrovai skuba J.Statkevičių teisti?

Tiems žmonėms, kaip jūs sakote, teisti – malonu ir, ko gero, ne tik kūrėjus. Jiems malonu teisti visus, išskyrus save. Tai ne aptarinėtojai, o visur visko ir visų „teisėjai“...Jų sutinkame visose visuomenėse. Nereikėtų pamiršti, kad konservatyvieji visuomenių atstovai sunkiai pratinasi prie naujovių ar nematytų gyvensenos kultūros reiškinių, kuriems priskiriama ir išvaizdos, ypač – vestimentarinė (aprangos) mada.

Scenografija kolekcijos pristatymo metu buvo ypač ryški. Ar gali ji užgožti pačią kolekciją? Ar nenutiko taip J.Statkevičiui?

Aš įžiūrėjau sumanymo vientisumą. Siūlyčiau vertinti visumą, kurios teminis ir netgi medžiaginis vientisumas akivaizdus. Jeigu kurio nors iš žiūrovų žvilgsnį labiau traukė ožkytės, vištos ar avelės ir buivolai, tai žinoma, kad kolekcijos pristatymas pro jų akis lyg ir turėjo prasprūsti...Aš gyvulėlius apžiūrėjau po pristatymo...

Po pristatymo socialiniame tinkle pasipylė juokai, neva aukštoji mada pristatyta „tvarte“, žiūrovai „grįžo su kvapeliu“. Buvote ten: ar tokia aplinka trikdė?

Kokia aukštoji mada? Aukštoji mada kuriama tik Paryžiuje, o ne Vilniuje. Juozo Statkevičiaus kolekcijų žymuo Couture. Aukštosios mados žymuo Haute couture bendrovių pavadinimuose gali būti įrašomas ir viešai naudojamas tik tada, jeigu bendrovė įtraukiama į kasmet naujai sudaromą sąrašą, kurį skelbia speciali Prancūzijos pramonės ministerijos sudaroma komisija.

Apie tvarto arba vadinamuosius kaimo kvapus: aš lyg ir neprakvipau, nors sėdėjau arti sklaidos šaltinių…Taip, tiesa, ne „Chanel“ mados namuose sukurti kvapai buvo jaučiami, bet juk jie nuo šieno, gyvulių, todėl nežinau, kodėl kuriuos nors žiūrovus trikdė…Vilniuje aš važinėju visuomeniniu transportu (senokai bijau vairuoti), tai štai ten – troleibusuose ir autobusuose – kvapai ir klaiki nešvara mane ir, neabejoju, sostinės svečius išties trikdo…Laukdami naujos J.Statkevičiaus kolekcijos, rūpinkimės, kuo reikia…

TAIP PAT SKAITYKITE: Ant Juozo Statkevičiaus podiumo – garsūs modeliai, o kur Asta Valentaitė?

TAIP PAT SKAITYKITE: Juozo Statkevičiaus madų šou svečiai fotografams pozavo įbridę į šieną