Vis dažniau socialiniai tinklai tampa erdvėmis, kuriose asmeninius draugų susirašinėjimus, pasikeitimus nuotraukomis papildo profesinių ir darbinių reikalų viešinimas. Viena vertus, daugeliu atveju taip elgtis iš tiesų paprasčiau – greičiau paskleidžiama informacija apie renginį ar produktą. Kita vertus – mažėja galimybių spontaniškai rašyti tai, kas šauna į galvą, nesibaiminant, kad perskaitys tas, kam visai nereikia žinoti, kad, pavyzdžiui, visą savaitgalį linksminotės prie jūros ir todėl nespėjote parengti nuobodžios ataskaitos.
Kai virtualiame pasaulyje susipina asmeniniai ir darbo santykiai, atsiranda poreikis susikurti tam tikras etiketo taisykles, kurios palengvina neverbalinę komunikaciją.
Ką priimti į draugus?
Jei pamėgtame socialiniame tinkle iki šiol bičiuliavotės tik su gerais pažįstamais, giminaičiais ir šeimos nariais, netikėta užklausa iš ne paties maloniausio kolegos ar viršininko sukelia nemažą galvos skausmą. Nepriimti atrodo nedraugiška, tačiau jaučiate, kad jei šis asmuo taps jūsų virtualiu draugu, teks atsisveikinti su nuotraukomis iš paplūdimio, necenzūruojamomis diskusijomis ir komentarais darbo metu.
Jei vieną kolegą priėmėte į draugus, turėtumėte nusiteikti, kad teks patvirtinti ir kitų užklausas.
Kaip pasielgti? Kiekvienu atveju situacija labai skirtinga, ji priklauso nuo kolektyvo, tarpusavio santykių. Geležinė taisyklė tokia: jei vieną kolegą priėmėte į draugus, turėtumėte nusiteikti, kad teks patvirtinti ir kitų užklausas. Tačiau jei darbo reikalais socialinio tinklo nenaudojate, yra normalu pasakyti: „Ne“. Tokiu atveju tiek vadovui, tiek kolegoms paaiškinkite, kad stengiatės atskirti privačius ir darbinius santykius. Turėkite omeny, kad gerokai paprasčiau ko nors nepriimti į draugus, nei paskui iš jų „išmesti“.
Dar viena galimybė – nepatingėkite visų savo feisbuko draugų sugrupuoti į „artimus draugus“, „bendradarbius“ ir t. t. Galėsite rašyti pažymėdami, kas matys jūsų pasisakymą ar nuotraukas.
Emocijos ir šypsenėlės
Kuo daugiau bendraujame virtualiame pasaulyje, tuo dažniau naudojame įvarius ženklus emocijoms išreikšti. Ar tinka savo vadovui siųsti šypsenėlę su primerkta akimi? Ir taip, ir ne, nes atsakymas tiesiogiai priklauso nuo situacijos. Jei vyksta neformalus bendradarbių grupės bendravimas, įvairūs emocinai ženklai, tikėtina, bus perskaityti teisingai. Kartais galima šypesnėles siuntinėti ir bendraujant darbo reikalais, tačiau tokiu atveju jos turėtų papildyti jūsų siunčiamą dalykinę informaciją, o ne reikšti asmenines simpatijas. Pavyzdžiui, „užsakovas žadėjo atsiskaityti laiku ☺“ reiškia, kad ir jūs, ir vadovas žinote, jog pinigų teks ilgokai palaukti. Bet net ir tokiam formalumui turi būti prielaidos – nedidelė įmonė, draugiški tarpusavio santykiai.
Niekada neprašausite pro šalį, jei rašysite dalykiškai, konkrečiai, nepalikdami intepretacijoms jokių galimybių – taip išvengsite įvairių nesusikalbėjimų ir kursite dalykiško darbuotojo reputaciją.
Pokalbis ar elektroninis laiškas?
Absoliuti dauguma biuruose, įstaigose dirbančių žmonių siunčia elektroninius laiškus net tuomet, kai gali išsiaiškinti paprastus klausimus nueidami iki kolegos kabineto. Todėl prieš rašant žinutę pravartu savęs paklausti – ar neužkrausiu kito bereikalingu darbu ir ar nebūtų paprasčiau tiesiog pasikalbėti?
Dar viena susirašinėjančiųjų klaida – bet kokios informacijos siuntinėjimas per bendrą visų kolegų paštą. Taip bereikalingu naujienų srautu apkraunami tie, kuriems ji nėra skirta. O žmogus, su kuriuos bendraujate, gali pasijausti kiek įžeistas, nes viešinate visas dalykinio bendravimo detales – tarsi juo nepasitikėdami.
Elektroniniais laiškais nedera siuntinėti ir diskusijos reikalaujančių, nemalonių, sudėtingų ir konfidencialių klausimų – juos verčiau aptarti gyvai.
Jei dvejojate, ar informaciją siųsti laišku, ar aptarti žodžiu – teikite pirmenybę gyvam bendravimui. Jei nesate tikri, ar reikia apskritai kažką rašyti ar sakyti, – verčiau susilaikykite.
Jei dažnai įklimpstate į nesmagias situacijas, nes nesusivaldę ką nors pakomentuojate socialiniuose tinkluose ar impulsyviai reaguojate į naujienas darbe, išsiugdykite įprotį prieš išsiųsdami elektroninius laiškus kurį laiką juos pasaugoti juodraščių aplanke. Nuo komentarų galite susilaikyti situaciją aptarę su draugu(-e). Šiuo atveju ne ištartas, bet užrašytas žodis jaučiu sugrįžta.