Dažnai mes nesusimąstome apie tai, kad žodis žvirbliu išskrenda, bet jaučiu sugrįžta.
Tai, ką mes ištransliuojame pasauliui savo kalbomis, tiesiogiai susiję su mūsų gyvenimo kokybe ir siekiamais tikslais. Kada atvirumas tampa pragaištingas? Štai rytų kultūros tyrinėtojas Viačeslavas Ruzovas tinklapiui adme.ru pasakoja, kas iš tikrųjų yra paslaptis ir kodėl jos nederėtų pateikti publikos teismui.
Pirma, apie ką nereikėtų kalbėti, tai apie savo tolimus planus. Geriau patylėti iki to laiko, kol tie planai išsipildys. Bet kokios mūsų idėjos ne tik kad nėra idealios, bet ir turinčios ne vieną silpną vietelę, todėl gali bet kuriuo metu sugriūti lyg kortų namelis.
Antra, nereikia dalintis paslaptimis apie savo labdaringą veiklą ir gerus darbus. Visa tai reikia vertinti ir saugoti, tačiau negirti savęs už tai, kad atlikote gerą darbą, kažkam padėjote. Pernelyg didelis susireikšminimas ir savęs pervertinimas kvepia išdidumu, o tai jau nėra gera savybė. Jūsų darbai ir taip kalba patys už save, o kiekvienam sakyti, kad jūs padėjote tam ir tam, skamba pagyrūniškai.
Trečia, jūsų gyvenimo būdas. Ar tikrai visi turi žinoti, kad esate žaliavalgis, veganas, vegetaras, visavalgis, laikotės dietos, kokia jūsų seksualinė orientacija, sveikatos problemos, seksualiniai santykiai ir panašiai? Tai, visų pirma, turėtų rūpėti tik jums, o ne miniai žmonių. Gyvenimo būdo harmonija pasiekiama tada, kai veiksmai ir žodžiai sutampa ir fiziškai, ir dvasiškai.
TAIP PAT SKAITYKITE: Atskleista tobulo sekso paslaptis
Kuo mažiau kalbėsite apie problemas savo artimoje aplinkoje, tuo ji bus stipresnė ir stabilesnė.
Ketvirta, apie ką vertėtų nutylėti ir nuolatos nekalbėti, – tai apie savo heroizmą. Herojiški poelgiai gali būti matomi ir nematomi, todėl natūralu, kad pastebimi tik tie, apie kuriuos visi kalba. O juk tarp mūsų vaikšto ir daug tokių, kurie gali būti vadinami tikrais herojais, tačiau savo poelgių neafišuoja. Juk kasdien mes patiriame visokiausių išbandymų, tik vidinių jų niekas nepastebi.
Penkta, geriau nekalbėti ir apie dvasinį šviesumą arba dvasinį nušvitimą. Tai tik jūsų pojūčiai, poreikiai ir išgyvenimai, todėl apie tai kalbėti kitiems ir bandyti juos įtikinti pereiti į jūsų pusę, kvepia spaudimu. Atskleisti savo žinias verta tada, kai jų tikrai kam nors reikia.
Šešta, apie ką nereikėtų intensyviai dalintis su kitais, tai jūsų naminiai konfliktai ir šeiminis gyvenimas. Prisiminkite, kuo mažiau kalbėsite apie problemas savo artimoje aplinkoje, tuo ji bus stipresnė ir stabilesnė. Ginčas – tai būdas atsikratyti neigiamos energijos, kuri atsirado bendravimo eigoje. Kuo daugiau kalbėsite apie savo problemas, tuo daugiau jomis tikėsite.
Septinta, apie ką verta patylėti, tai apie negražius žodžius, kuriuos išgirdote iš kitų ir jie adresuoti jūsų pažįstamam ar artimam žmogui. Galite susipurvinti ne tik batus, bet ir savo vidinį pasaulį. Ir žmogus, kuris grįžęs išlieja viską, ką girdėjo be jokių skrupulų, niekuo nesiskiria nuo to, kuris tuos žodžius pasakė pirmas ir įrėpliojo į jūsų gyvenimą savo purvinais batais.