Pristatydamas visuomenei „Erudito licėjaus“ naująjį mokyklos pastatą Aguonų g. Vilniuje, licėjaus įkūrėjas ir vadovas doc. dr. Nerijus Pačėsa atkreipė dėmesį, kad visame pasaulyje privačių mokyklų plėtra vyksta ten, kur yra poreikis greitesniam pokyčiui, naujiems ugdymo metodams ir praktikoms. Būtent privačios ugdymo įstaigos tampa pokyčio katalizatoriumi, kuris ilgainiui išjudina ir visą valstybės švietimo sektorių.
Pokyčiai vyksta, bet jiems reikia laiko
„Privačios mokyklos drąsiau ir greičiau diegia turinio ir ugdymo formatų naujoves, orientuojasi į mąstymo ugdymo, žinių taikymo metodus – tai, ko tikisi visuomenė iš šiuolaikinio švietimo, o valstybinis sektorius ne visada spėja įgyvendinti.
Ilgainiui šie pokyčiai ateina ir į valstybines mokyklas – mes keičiamės patirtimi, aš pats dėstau Švietimo lyderystės studijose, savivaldybių kvietimu lankausi švietimo centruose visoje Lietuvoje, mokytojai taip pat atvyksta į „Erudito licėjų“, stebi pamokas, be to, vyksta ir mokytojų kaita, ne tik iš valstybinių mokyklų į privačias, bet ir atvirkščiai“, – teigia N.Pačėsa.
Pasak jo, švietimo idėjos pokytis vyksta sunkiai visur ir Lietuva ne išimtis, todėl neturėtume užsiimti saviplaka ir teigti, kad pas mus viskas blogai. Atvirkščiai, pastaruoju metu švietimo sektoriuje matyti daug gerų iniciatyvų diegti pažangius švietimo elementus.
„Pasaulinėse švietimo konferencijose jau 10-15 metų pagrindinės temos nesikeičia – tai integruoti ugdymo formatai, projektais grįstas mokymas, į kompetencijų ugdymą nukreiptas mokymas. Tačiau daugeliui mokyklų tai vis dar nauja, o pavyzdžiai, kur šios naujovės sėkmingai įgyvendintos yra labai reti ir traktuojami kaip sėkmės istorijos. Tai rodo, kad pokytis vyksta sunkiai ir visame pasaulyje valstybinis sektorius patiria panašius iššūkius.
Vienintelė Suomija yra absoliuti lyderė, sugebėjusi savo valstybinį švietimo sektorių paversti pažangos kūrėju. Būtent todėl ten beveik nėra privačių ugdymo įstaigų. Visur kitur – švietimo pažanga daugiausia asocijuojasi su privačiomis iniciatyvomis, ką puikiai iliustruoja ir Didžiosios Britanijos pavyzdys“, – pastebi „Erudito licėjaus“ įkūrėjas.
Žlugę mitai: kur klystame galvodami apie privačias mokyklas
Neatsitiktinai privačių ugdymo įstaigų vadovai savo vizijoje ir siekia kurti pokytį, o atsitiktinių žmonių čia mažai.
„Aš linkęs manyti, kad šiame sektoriuje yra daugiau švietimo entuziastų, kurie nori daryti pokyti, nei švietimo verslininkų, kurie čia mato gerą verslą. Gal todėl, kad tai nepaprastai atsakinga, ilgalaikio įsipareigojimo, didelių investicijų į infrastruktūrą ir žmogiškąjį kapitalą reikalaujanti sritis“, – įsitikinęs N.Pačėsa.
Jam pačiam steigiant ir vadovaujant „Erudito licėjui“, žlugo du su privačiomis mokyklomis susiję mitai. Pirmasis – kad, visi, kas gali sau leisti vaikų mokslą privačiose mokyklose, būtent jas ir renkasi.
„Taip tikrai nėra ir finansinis pajėgumas ne visada yra apsprendžiantis veiksnys. Turime nemažai šeimų, kurioms mokestis už mokslą yra didelis finansinis įsipareigojimas, bet tai jų sąmoningas pasirinkimas investuoti į savo vaikus“, – teigia pašnekovas.
Antrasis nepasiteisinęs mitas – kad visi, kurie ateina į privačias mokyklas, nori šiuolaikinio ugdymo. Ilgainiui dalis šeimų pradeda tikėtis, kad jų vaikai mokysis kaip ir jie, o naujoves ima traktuoti kaip tam tikrą laiko švaistymą.
„Tai nėra tėvų neišprusimas ar nepasitikėjimas – tiesiog jiems taip aiškiau ir saugiau. Į kompetencijas orientuotas ugdymas yra sunkiau apčiuopiamas, o orientuotas į žinias – žinomas ir lengvai pamatuojamas testais, pažymiais, egzaminais. Tai tik dar kartą patvirtina, kokia kompleksinė yra švietimo sektoriaus transformacija“, – pažymi N.Pačėsa.
Architektūriniai sprendimai, padiktuoti švietimo filosofijos
Šį rugsėjį duris atvėrusios naujos „Erudito licėjaus“patalpos Aguonų g. Vilniuje yra visiškai pritaikytos mokyklos bendruomenės poreikiams ir čia puoselėjamai švietimo vizijai.
„Mūsų mokykloje ugdymo procesas yra orientuotas į bendradarbiavimą, bendruomeniškumą, komandinį ir projektinį darbą. Tai atsispindi ir mūsų naujosiose patalpose, kuriose didelis dėmesys skiriamas įvairių paskirčių bendruomeninėms bei skirtingų dalykų integraciją įgalinančioms erdvėmis“, – teigia N.Pačėsa.
Mokykloje įrengtos klasės, mišrios paskirties erdvės bendram darbui, interaktyvioms veikloms ir laisvalaikiui, gamtos mokslų bei technologijų laboratorija, sporto salė, baseinas, valgykla, mokykla turi vidinį kiemą. Architektūriniais projekto sprendimais rūpinosi architektas Gintautas Natkevičius ir jo komanda.
Nuo mokslo metų pradžios naujai įrengtose patalpose mokosi apie 500 „Erudito licėjaus“ mokinių, vėliau šis skaičius turėtų išaugti beveik iki tūkstančio.
