Nerealus. Neįtikėtinas. Nežemiškas. Tai tik keli žodžiai, ir nė vienas nėra visiškai tikslus, kalbant apie geriausią 2019 metų (o gal ir visų laikų) amerikiečių gitaristą Ericą Galesą – pagrindinę šių metų festivalio „Bliuzo naktys“ žvaigždę. Maža pasakyti, kad šeštadienio programos vinis visus išvedė iš proto: atrodė, kad gamtoje tokie gebėjimai tiesiog neegzistuoja. Išvykdamas svečias prisiekė: praeis labai nedaug laiko, ir jis grįš į Lietuvą, nes tokią publiką sutiksi ne kiekviename žemės taške. Bet Varniuose – tikrai.
„Klausykite, ką sakau: mes nukeliavome labai daug mylių, kad atsidurtume čia. Ir dar per tokį orą – prisipažinsiu, nesitikėjau. Bet – žmonės, jūs esate daugiau nei įkvepiantys! Ir mes būtinai pas jus sugrįšime. Jei man nereikėtų groti – aš būčiau ten, su jumis! Nes tokia šventė vyksta ne kasdien“, – ant aplytos scenos vidurnaktį kalbėjo emocingasis E. Galesas, su kiekviena nata paleisdamas žmonėms per nugaras visas Varnių skruzdėles.
Tai buvo 18-as jo koncertas per 19 pastarųjų dienų. „Tada mes grįšime vienai dienai namo į JAV, ir vėl – į kelionę“, – toks yra šio muzikanto gyvenimas. Laimei, keliauja jis su savo nuostabia žmona, kuri – jo grupės perkusininkė, traukusi dėmesį ne mažiau, nei pats lyderis.
E. Galeso gyvenimo knygoje yra visko: dar vaikystėje dešiniarankis berniukas išmoko groti gitara kaire ranka ir atbulai – kaip jo vyresnysis brolis, kaip dėdė. Kai jam pasakė, kad tai – neteisinga technika, buvo jau vėlu. Dėl 15-mečio Erico jau kovėsi įrašų kompanijos, po pamokų jis sėdėjo studijoje, per vasaros atostogas važiavo į turą.
Carlosas Santana jį dar visai jauną atsivežė į Vudstoko 25-mečiui skirtą koncertą. E. Galesui patiko matyti nuo scenos jūrą žmonių... Nežemiškas vaikio talentas stebino visus. Pasaulis buvo po jo kojomis. Bet asmeninės atlikėjo problemos murkdė jį į narkotikų ir alkoholio liūną. „Žinau, ką žmonės kalbėjo: „Jis geras, BET...“ Tai štai – jokių BET nebėra“, – sakė E. Galesas, pridurdamas, kad už devynių dienų bus trys metai, kai jis yra visiškai švarus.
Ir išties – tie, kas jį pamatė „Bliuzo naktyse“, galėjo pripažinti: jokių BET. Tokių atlikėjų pasaulyje yra vienetai. Palaima bent kartą gyvenime tai išgirsti gyvai. Ir joks lietus negalėtų įveikti tos hipnozės, kurią E. Galesas atliko koncerto metu.
Festivaliautojai iš antros dienos įsimins ir kitus mielus dalykus: dienos metu Pašiūrėje publika skandavo „ačiū“ vilniečiams „Impro 241“. Prie Ąžuolo scenos „Rakija Klezmer Orkestar“ užkūrė fantastiškus šokius, išaugusius į galingą procesiją, nunešusią muziką iki didžiosios scenos. Buvo ir „Flash Voyage“, ir Keeganas McInroe‘jus su Aleksandru Belkinu, ir šiais metais ypatingai glamūrinė Arina su pučiamaisiais ir „Veto Bank“.
Būtent „Bliuzo naktų“ scenoje prasidėjo projektas „Keliaujanti Žemaičio gitara“ – nuo šio savaitgalio net 16 metų lietuvio Antano Žemaičio-Tony pagaminta gitara, kokia groja Ericas Claptonas ir daugybė kitų pasaulio žvaigždžių, keliaus per Lietuvą. Po vienerius metus ja galės groti talentingi vaikinai ir merginos, turintys žemaitiškų šaknų.
Kiekvienas iš šio festivalio išsivežė savo įspūdžius ir šiais metais jie – neabejotinai vieni geriausių. Organizatoriai dėkoja visiems atlikėjams, savanoriams ir festivaliautojams: šie žmonės Lūksto ežero krante ir vėl sukūrė stebuklą.