E.Nikartaitei-Geltonai laiko muzikai nelieka: džiaugiasi nauju darbu ir šeima

Edilija Nikartaitė-Geltona su vaikais Grainiumi ir Lela / Asmeninio archyvo nuotr.
Autorius: Žmonės.lt
Publikuota: 2020-07-01 18:00
Paskutiniąją birželio dieną Edilija Nikartaitė, geriau žinoma sceniniu slapyvardžiu Geltona, paminėjo gimimo dieną. Kalbant su anksčiau savo dainomis minią žmonių užburdavusia dainininke, susidaro įspūdis, jog vienos jos dainos žodžiai „Galima galima savo gyvenimą sukt atgal ratu“ Edilijai visai netinka. Moteris į praeitį nesigręžioja, dirba vienoje tekstilės įmonėje ir tikina, kad jos pasaulis dabar – kupinas šeimyniškų džiaugsmų.

Gatvėje Ediliją Nikartaitę žmonės užkalbina iki šiol. Vieni atpažįsta iš karto, kiti – suraukia antakius ir pasvarsto, kurgi jos veidas matytas. Pati moteris dažnai stebisi, jog po tiek metų vis dar sulaukia dėmesio. „Nuoširdžiai to nesuvokiu. Aš ilgą laiką gyvenu paprastą šeimyninį gyvenimą, jau kurį laiką nieko bendro su muzika neturiu, tačiau žmonės mane vis prisimena. Na, bet jei dar atpažįsta, tikriausiai į tai turėčiau reaguoti teigiamai“, – šypteli ji.  

Šiuo metu Edilija su vyru ir trimis vaikais įsikūrė netoliese Pavilnių regioninio parko. Ten šeima mėgaujasi gamtos prieglobsčiu, kuris, anot E.Nikartaitės, ypatingai džiugino karantino laikotarpiu. „Daug laiko leidome lauke, neužsidarėme tarp keturių sienų ir vertinome vienas kito kompaniją. Nepasakyčiau, jog gyvename toli nuo miesto, bet kiek atokiau didelio triukšmo“, – pasakoja ji.

Edilija Nikartaitė-Geltona su šeima / Asmeninio archyvo nuotr.
Edilija Nikartaitė-Geltona su šeima / Asmeninio archyvo nuotr.

Edilija, kokiomis nuotaikomis sutikote gimimo dieną?

Galvodama apie tai, jog gimtadienius vis dėlto reikia švęsti. Anksčiau to dažnai nedarydavau, o štai šiais metais po ilgo laiko su vyru dviese išvažiavome į Nidą. Vykome ten prieš oficialią mano gimimo dieną, tačiau laikau tai gražiu paminėjimu. Kai turi tris vaikus, retai kada pasitaiko proga skirti laiko tik vienas kitam. 

Edilija Nikartaitė / Emrata Photography nuotr.
Edilija Nikartaitė / Emrata Photography nuotr.

Prieš gimstant trečiajam sūnui, kūrėte papuošalus. Kuo užsiimate dabar? Vis dar puošiate savo klientes?

Papuošalų gamyba nebeužsiimu. Tuo metu, kai laukiausi sūnaus, panorau leisti ne tik sau, bet žmonėms parodyti, ką kuriu, dovanoti tai. Nėštumo laikotarpiu ieškojau savęs, naujų idėjų, daug eksperimentavau. Visuomet buvau  didžiulė perfekcionistė, retai kada iki galo savimi patenkinta. Po truputį mokiausi šitai paleisti, pasidžiaugti ir save geriau pažinti. 

Smagu ir dabar sulaukti pavienių užsakymų, kartais pagal situaciją dar kokį papuošalą padarau, tačiau nuolatinei gamybai nebeturiu laiko, dirbu vienoje įmonėje su interjero tekstile. 

Edilija Nikartaitė / Luko Balandžio/Žmonės.lt nuotr.
Edilija Nikartaitė / Luko Balandžio/Žmonės.lt nuotr.

Įgijote naują specialybę?

Interjero dizainerio specialybės neturiu, tačiau kurį laiką lankiau kursus. Išsipildė slapta mano svajonė. Tiesa,  įmonė, kurioje dabar dirbu, konkrečiai interjero dizainų nedaro, tiesiog kontaktuojame su klientais, dirbančiais šioje srityje. Dirbu su kūrėjais, interjero tekstile. Labai greitai tas laikas eina, todėl bijau sumeluoti, tačiau tai darau jau beveik metus. 

Paprastai mano kasdienybė niekuo nesiskiria nuo kitų žmonių. Gyvenu šeima, saule, kai ji šviečia, džiaugiuosi vasara.

Vaikai po karantino jau sugrįžo į mokyklas, darželius? Kaip jūsų šeimą paveikė šis laikotarpis?

Karantiną su šeima išgyvenome kaip ir visi. Nepajausti to negalėjome. Kažkam tai atsiliepė teigiamai, kažkam neigiamai. Mano asmeninė situacija tokia, kad iš ofiso persikėliau į namus, užuolaidų ir tekstilės gaminių reikėjo, dizaineriai kažkokiu tai būdu toliau dirbo. Viskas kitokia vaga tekėjo gal du mėnesius. Vaikai taip pat buvo namie. Kiekvienas per karantiną kažką atrado. Per tą laiką atsiskleidė mano šeštokės dukros savarankiškumas, ji sugebėjo pati susiorganizuoti mokymosi procesą, tuo tarpu jaunesnysis sūnus, pirmokėlis, bandė mamos kantrybę.  Šiek tiek atsipalaidavo, todėl iš pradžių atrodė, jog nieko nedaro. Tačiau pasibaigus karantinui, vaikas sugrįžo į mokyklą ir aš supratau, kad jis viską moka. Mes laikomės principo, jog nieko priverstinai nereikia kišti. 

Per karantiną visi kartu praleidome daug laiko lauke, kaip jau minėjau, gyvename kotedže prie Pavilnių regioninio parko, todėl turėjome galimybę nelindėti užsidarę tarp keturių sienų. 

Nematau šio periodo kaip juodo, nors vyrui gal buvo kiek sunkiau. Jis dirba su SPA ir viešbučiais, kurie uždaryti buvo ilgiausiai. Na, bet viskas po truputį sugrįžta į savas vėžes.

Edilija Nikartaitė-Geltona / Asmeninio archyvo nuotr.
Edilija Nikartaitė-Geltona / Asmeninio archyvo nuotr.

O kaip su muzika, kokią vietą ji šiuo metu užima jūsų gyvenime?

Su muzika nieko nebedarau. Vis sulaukiu pasiūlymų ir klausimų, ar nesiruošiu kažko imtis. Galiu pasakyti tik tiek, kad nesu prieš. Darbas įrašų studijoje ir dainavimas – man nėra atstumiantys dalykai. Tačiau, jei kas paklaustų, ar ruošiuosi kada nors vėl žengti į sceną, tai atsakymas tikriausiai būtų „ne“. Taip, buvau žinomas žmogus, bet tai jau praeitas mano gyvenimo etapas.

Nesibaidau viešumos ir nuo nieko nesislepiu, bet populiarumo aš nesivaikau. Pavyzdžiui, neseniai filmavausi vienoje reklamoje. Šis įvykys sukėlė naują susidomėjimo bangą, socialiniuose tinkluose sulaukiau pakvietimų draugauti, žinučių. Bet filmavausi tik todėl, jog man pasirodė įdomu. Jei kažkur kaip Pylypas iš kanapių išlendu ir vėl dingstu, tai tikrai nėra bandymas kažkur sugrįžti.

Mano gyvenimas šiuo metu – šeima. Ir mėgaujuosi kiekviena akimirka. Jis netuščias, pilnas. Žinoma, esu tokia ne viena. Nelaikau savęs išskirtiniu žmogumi, todėl kartais stebiuosi, kodėl kas dar domisi  kaip aš gyvenu.

Kokie jūsų vaikų pomėgiai? Galbūt jie domisi muzika?

Dukra – muzikali, tačiau į sceną nesiveržia. Ji daug piešia, domisi skaitmeniniu menu. Džiugina tai, ką matau ir negaliu nesistebėti gabiu, jaunu žmogumi. Jauniausias sūnus, kuriam dabar du su puse metų, pašoka ir padainuoja, tačiau tai labiau vaikiškas dūkimas. O vidurinysis – jį domina visai kiti dalykai. 

Vaikai žino, kad jų mama kadaise buvo žymi atlikėja? 

Dukra tikrai supranta ir žino. Kaip bebūtų keista, net jos klasiokai mane atpažįsta. Kartą, atėjusi pasiimti dukros iš mokyklos, mane užkalbino jos klasiokės: „Ar žiūrėjote M.A.M.A muzikos apdovanojimus? Vidas Bareikis ten prasitarė, kad jūs jo moters idealas“. O aš tais metais tikrai viena akimi stebėjau renginį, tačiau buvau išsijungusi garsą. Tai tik parodo, kad tikrai ne viską seku ir kartais net vaikai už mane daugiau žino, kas vyksta pramogų pasaulyje. 

Tikrai nesigręžioju atgal. Taip, dainavau ir turėjau savo gerbėjų ratą, nuo to aš niekur nepabėgsiu. Džiaugiuosi tuo, kas buvo ir žvelgiu į tai, kas dar bus. 

Naujausi straipsniai