Daugelis žmonių gyvena jausdami nuolatinį stresą ir jį stengiasi įveikti smaguriaudami ar užkandžiaudami. Maistu raminamės, šis procesas trumpam padeda įveikti įtampą. Taip papuolame į spąstus ir ilgainiui nebesugebame atskirti emocinio valgymo nuo intuityviojo. Kokios pasekmės, teiraujamės specialistės. Konsultavo emocinio intelekto lavinimo specialistė, autorinių seminarų apie intuityviąją mitybą lektorė, ugdančioji vadovė Gita Ramana.
Merilando (JAV) universiteto mokslininkai apskaičiavo, kad net 75 proc. visų persivalgymo atvejų susiję su neigiamais išgyvenimais.
Dauguma mano sutiktų žmonių per seminarus ar konsultuojant asmeniškai į klausimą, padedantį susivokti, ar yra emocinis valgytojas, atsako teigiamai. Merilando (JAV) universiteto mokslininkai apskaičiavo, kad net 75 proc. visų persivalgymo atvejų susiję su neigiamais išgyvenimais. Tad emocinio valgymo tema yra labai aktuali daugeliui iš mūsų. Ypač tiems, kurie nuolat susiduria su persivalgymo pojūčiu, antsvoriu, dėl mitybos kylančiomis sveikatos problemomis ir bloga savijauta. Kartais mes tarsi guosdamiesi sakome, kad buvo labai skanu, buvau išalkęs, norėjau save palepinti… Ir dar būtų galima vardyti begalę priežasčių, kodėl mes (persi)valgome, pamiršdami, kad iš tiesų gyvename ne tam, kad valgytume, o valgome tam, kad gyventume.
Ar esate emocinis valgytojas?
Pastebėkite, kaip dažnai valgote patyrę stresą ar tiesiog susinervinę. Galbūt užkandžiaujate, kai jaučiate emocinę tuštumą, liūdesį, stinga pozityvių jausmų. O gal tiesiog norisi suteikti sau progą pasimėgauti, galvojant, kad čia nieko blogo? Ar tuo metu manote, kad nusipelnėte save apdovanoti už sėkmę ar pastangas? Niekada nepamiršiu draugo, kuris pradėjęs sportuoti, kad sumažėtų svoris, kaskart grįždamas iš sporto salės, kaip apdovanojimą, nusipirkdavo bulvių traškučių ir alaus. Jei valgote dėl emocinių priežasčių kartą ar du per mėnesį, tikrai nieko tokio. Bet jei dažniau, gal net kasdien, tuomet gali atsirasti ne tik papildomų nereikalingų kilogramų, dar daugiau nepageidaujamų emocijų, bet ir sveikatos sutrikimų.
Bandymas suvalgyti neigiamas emocijas nepasiteisina. Malonumą patiriame tik tą akimirką, kol burnoje ištirpsta paskutinis šokolado plytos gabalėlis, torto kąsnis ar kitoks mėgstamas patiekalas. O kai atrodo, jog skrandis tuoj sprogs, dažniausiai užklumpa dar daugiau neigiamų emocijų:
- Kaltės jausmas, nes vėl nesusilaikiau.
- Gėda, kad neturiu valios.
- Nemalonūs kūno pojūčiai, nes persivalgiau.
- Aptingimas, sunkumo jausmas, nes visą energiją organizmas sutelkia virškinti dideliam kiekiui maisto.
- Kyla nerimas, kad dėl augančio svorio prastėja savijauta (vystosi ligos).
- Didėja nepasitenkinimo savimi jausmas.
- Kadangi neišspręstos problemos, neigiami jausmai vėl grįžta, vis norisi ką nors suvalgyti, kad nusiramintumėte.
TAIP PAT SKAITYKITE: Beata Nicholson: „Valgydama sezoninius produktus, jaučiuosi geriausiai“
Trys žingsniai
Ar yra išeitis? Taip. Pasakyti emociniam valgymui STOP! Kviečiu tai padaryti kartu (norintieji gali dalyvauti ir seminare, kuris vyks lapkritį per „Sveikatos ir jogos dienas“. Emocinio valgymo problemą padeda išspręsti trys pagrindiniai žingsniai.
- Žingsnis – suvokti intuityviosios mitybos principą
Intuityviosios mitybos pagrindinė užduotis yra išmokti pasikliaujant nuojauta pasirinkti maistą. Tą, kurio jūsų kūnui reikia šiuo metu, kad gautumėte trūkstamų maisto medžiagų: mineralų, vitaminų ir t. t.
Šio valgymo esmė labai paprasta – valgoma tada, kai norisi, ir tai, ko norisi. Tačiau valgyti „ką noriu“ nereiškia be atodairos kimšti saldumynus, o „kada nori“ netolygu „bet kada“ – tai gebėjimas valgyti išties išalkus. Tačiau ne dėl patirto streso, nuobodulio ir pan. Intuityviojo valgymo principas – gebėjimas pradėti ir liautis valgyti pajutus organizmo siunčiamus signalus, t. y. alkį ar sotį. O tai nėra paprasta, nes daugelio šis prigimtinis mechanizmas yra išsiderinęs. Tad labai efektyvu yra išmokti stebėti savo kūno pojūčius ir jame vykstančius procesus. Mūsų organizmas labai protinga sistema, kuri natūraliai žino, ko jam iš tiesų reikia. Taip sukurta gamtos. Pavyzdžiui, laukiniai gyvūnai ėda tik tiek ir tam, kad išgyventų, bet ne daugiau ir ne vien dėl skonio. O kaip valgome mes, žmonės?
- Žingsnis – prisiminti fiziologinį alkį
Maistas yra skirtas mūsų kūno poreikiams patenkinti. Valgome tam, kad gerai jaustumės, turėtume energijos svajonėms įgyvendinti ir užsibrėžtiems tikslams pasiekti.
Maistas yra skirtas mūsų kūno poreikiams patenkinti. Valgome tam, kad gerai jaustumės, turėtume energijos svajonėms įgyvendinti ir užsibrėžtiems tikslams pasiekti.
Maistas mums reikalingas, kad organizmas galėtų normaliai funkcionuoti. Tad labai svarbu prisiminti, kas yra fiziologinis alkis, kokie kūno pojūčiai apie jį mus informuoja ir išmokti atskirti šiuos organizmo signalus nuo tų, kuriuos sukelia neigiami išgyvenimai. Prisiminkite, emocinio alkio priežastys visada yra emocinės, o fiziologinio – fizinės.
Žmonės, kurie mokosi valgyti intuityviai, greitai įgunda atskirti emocinį alkį nuo fiziologinio, suvokti persivalgymo priežastis ir jas šalinti. Beje, jos ne visada susijusios su valios stygiumi, kaip daugelis įsivaizduoja.
- Žingsnis – pažinti emocijas
Nuostabu, kad žmogus turi ne tik kūną, jausmus, bet ir intelektą. Būtent jis padeda atpažinti ir suprasti tikrąsias noro pavalgyti priežastis ir pagalvoti, kaip spręsti tą situaciją. Suvokus alkio priežastį ir sugebant intuityviai pasirinkti, ką ir kada valgyti, tampa daug lengviau suvaldyti ir neigiamas emocijas.
Išmokti atpažinti ir priimti emocijas, kurios skatina valgyti, yra labai svarbu ne tik dėl fizinės sveikatos. Pagalvokite, kaip apsunkinamas virškinimo traktas kiekvienąkart persivalgius ir koks papildomas krūvis tenka organizmui sukaupus nereikalingo svorio. O ką jau kalbėti apie emocinę būseną. Jei problemą, stresą mėginame slopinti skaniu maistu, pakliūvame į pavojingą valgymo ir neigiamų emocijų ratą. Paklausite, kaip iš jo ištrūkti? Kaip pasakyti STOP? Pajutus norą kažko užkrimsti, svarbiausia savęs paklausti, dėl ko kyla noras valgyti. Kokia jo priežastis. Jei atsakymas – emocijos, tuomet reikia užduoti kitą klausimą: „Kokia emocijų tikroji priežastis ir ar valgymas padės tai išspręsti?“
TAIP PAT SKAITYKITE: Profesorius: valgant duoną galima numesti svorio
Kaip sau padėti
Deja, žmonija kol kas dar neišrado tokios piliulės, kurią išgėrus viskas gyvenime klostytųsi taip, kaip norime. Taigi, susidūrę su sunkumais, patys mėginame kažką keisti į gera, pavyzdžiui, priaugę papildomų kilogramų, laikomės griežto mitybos plano, tačiau neretai poveikis būna priešingas. Po ekstremalios dietos greitai numetę svorio, pakliūvame į kitus spąstus. Pasireiškia vadinamasis jo jo efektas, kai prarasti kilogramai labai greitai sugrįžta, neretai su kaupu. Tad kalbant apie mitybą ir emocinę būklę svarbiausia yra tapti sąmoningesniam – ne kovoti su pasekmėmis, bet susitelkti į priežastis. Tik jas išsiaiškinę galėsime iš esmės pakeisti įpročius ir tapti sveiki ir laimingi.
Svarbu atskirti valgymą nuo emocijų. Pradėti galima nuo to, kokia maisto paskirtis, kokie signalai primena apie tai, kad organizmas išbalansuotas, ir kokie, kad sveikas.
Taip pat svarbu atskirti valgymą nuo emocijų. Pradėti galima nuo to, kokia maisto paskirtis, kokie signalai primena apie tai, kad organizmas išbalansuotas (alkanas arba persivalgęs), ir kokie, kad sveikas (sotus ir aprūpintas reikalingomis maisto medžiagomis). Tuomet reikėtų stengtis atpažinti savo emocijas: ką aš jaučiu ir kodėl, ką šie jausmai man signalizuoja apie mane ir mano gyvenimą. Galiausiai – ką turėčiau keisti, kad emociškai gerai jausčiausi? Ir čia tikrai nesulauksime atsakymo „suvalgyk dar vieną pyragėlį“!
Pagrindiniai intuityviojo valgymo principai
• Vadovautis savo alkio ir sotumo pojūčiais.
• Besąlygiškai leisti sau valgyti.
• Atskirti fiziologinį valgymą nuo emocinio.
Dažniausiai persivalgoma dėl...
• Dažnų dietų. Gyvenimas pusbadžiu išderina valgymo mechanizmą (sutrikdo alkio ir sotumo hormonų pusiausvyrą) ir visą medžiagų apykaitą.
• Nesveiko gyvenimo būdo. Jį dažnas atsinešame iš šeimos. Kai namuose priimta valgyti daug ir riebiai, vaikui nuo mažų dienų susiformuoja žalingi valgymo įpročiai.
• Psichologinių priežasčių. Įrodyta, kad persivalgymo sindromo kamuojami žmonės linkę sirgti depresija. Kimšdami jie mėgina suvalgyti savo problemas ir rūpesčius.