Elonas Muskas, arba Ponas Tesla

Aktorė Amber Heard, išsiskyrusi su Johnny Deppu, ketina tekėti už milijardieriaus Elono Musko / „Scanpix“ nuotr.
Šaltinis: Elaima.lt
AA

Jį galima vadinti bet kuriuo jo kompanijų vardu (tiks ponas SpaceX ar SolarCity). Ir paprastai bus aišku, apie ką kalbama. Nes kaip bepavadinsi, faktas, kad Elonas Muskas – ne tik genijus, keičiantis pasaulį, bet ir praktikas, įgyvendinantis savo projektus.

Kalbama, žinoma, apie elektromobilį „Tesla“, kurio naujausią versiją „Tesla Model 3“ per pirmąją savaitę rezervavo 325 000 žmonių – triskart daugiau nei ankstesnį modelį. Elektrinis automobilis nebėra konceptas – jį galima tiesiog nusipirkti internetu. Tiesa, reikės palaukti – gamybos linija nespėja vykdyti užsakymų, tačiau vyriausiasis bosas pažadėjo, kad pajėgs pagaminti po 20 000 mašinų per mėnesį.

Vizionierius iš Pietų Afrikos (jis išties čia gimė ir augo) laikomas Billo Gateso ir Steveʼo Jobso įpėdiniu. Jis – juostos „Geležinis žmogus“ pagrindinio herojaus prototipas ir tuo didžiuojasi – sakoma, kad didžiulis Toni Starko portretas kabo jo biuro koridoriuje (turbūt mažai kam nepatiktų būti suvaidintam Roberto Downey Jaunesniojo populiarioje juostoje), o ir pats Muskas šmėsteli antrojoje „Geležinio žmogaus“ dalyje. Atrodo, aktorystė – jo maža silpnybė: 2013 m. Muskas suvaidino patį save juostos „Mačetė žudo“ epizode, jis yra tarp žiūrovų, atėjusių į dirbtinio intelekto pristatymą, filme „Viešpatavimas“ ir net figūruoja titruose (kaip ir komedijoje „Kodėl jis?“).

Robertas Downey jaunesnysis filme „Geležinis žmogus 3“ / Kadras iš filmo

XXI a. pradžia dovanojo pasauliui daug žavių aferistų – kad ir Elizabeth Holmes, prieš porą metų garsėjusios kompanijos „Theron“ įkūrėją, sutelkusią milijoninių lėšų ir žadėjusią aprūpinti žmoniją nebrangiais kraujo tyrimų testais. „Theron“ skandalingai bankrutavo: paaiškėjo, kad testai neveikė, o pati madam Holmes – apsišaukėlė. Daug kam beprotiškos atrodė (ir atrodo) ir Musko idėjos.

Antra vertus, jo planuojamas skrydis į Marsą – dar ne rytoj. O kadaise fantastiškai skambėjo ir Musko bei jo brolio Kimbalo sugalvotas projektas „Zip2“. Tačiau fantazija pasirodė esanti vertinga: stambi bendrovė „Compac“ už jį sumokėjo 307 mln. dolerių, iš kurių 22 mln. atiteko pačiam Muskui. Dvidešimt septynerių milijonierius nusipirko butą, prabangią mašiną, o 12 mln. investavo į pirmąjį pasaulyje elektroninės bankininkystės projektą pornografiniu pavadinimu „X.com“.

Jis visada žaidžia ties finansinės rizikos riba ir net ją peržengia. Ir yra absoliutus darboholikas.

Būtent iš jo išaugo toks visiems šiandien įprastas „PayPal“. Viskas suveikė pagal tradicinį scenarijų: 2002 m. Musko ir kompanijos kūrinį įsigijo interneto aukcionas „eBay“. Didžiausias akcininkas Elonas Muskas gavo 250 mln. ir pelnė prieštaringą reputaciją. Genialus programuotojas, iš nieko galintis sukurti unikalų projektą (kaip sakoma, talentas padaro tai, ko niekas nepadaro, genijus mato tai, ko niekas neįžvelgia). Ir negailestingas vadovas, ne itin išmintingai vadovavęs kompanijai ir vos nenuvaręs jos į bankrotą. Na, taip, jis visada žaidžia ties finansinės rizikos riba ir net ją peržengia. Ir yra absoliutus darboholikas, dirbantis be atostogų, išeiginių ir to paties laukiantis iš kitų. Tačiau Musko idėjos veikia ir jomis naudojamasi. Vadinasi – jis jau teisus! Gal ir kelionė į Marsą ne tokia jau fantastika – juk šitam nepaprastam žmogui vos keturiasdešimt šešeri.

Iš Afrikos

Tikriausiai būtų neetiška vadinti jį antruoju Steveʼu Jobsu – „Apple“ kūrėjas buvo savo srities dievas, aiškiai parodęs, kad žemę suktis verčia ne masės, o individai. O Muskas yra Muskas, tačiau žmogiška ieškoti bendrų bruožų, kaip pradėti ir išauginti genijų. Arba juo tapti.

Bendrą vardiklį tarp Jobso ir Musko sunku išvesti. Elonas – vyriausias iš trijų vaikų. Brolis Kimbalas tapo inžinieriumi ir verslininku. Sesuo Tosca – režisierė, prodiuserė. Tėvas Errolas Muskas – inžinierius. Motina Maye – iš profesijos dietologė, jaunystėje buvo modelis, Pietų Afrikos grožio konkurso finalininkė, o ir dabar nepaprastai žavi moteris. Ji vis dar pozuoja žurnalų viršeliams ir neseniai sukėlė ant kojų Niujorko mados savaitės žmones: fotografai, tinklaraštininkai ir šiaip žiopliai nenuleido akių nuo elegantiškos, grakščios septyniasdešimtmetės.

Maye Musk / Vida Press nuotr.

Errolas ir Maye buvo pažįstami nuo vaikystės, jis ilgai siekė savo išrinktosios rankos, tačiau santuoka tegyvavo devynerius metus. Vaikai pradžioje liko su motina, bet paskui Elonas persikraustė pas tėvą – jam atrodė, kad toks sprendimas teisingas, juk Errolas atrodė toks vienišas. Netrukus prie vyresnėlio prisidėjo ir brolis.

Pasak biografų, Elonas buvo protingesnis už bendraamžius, nemėgo sporto ir pramogų, dažnai užsidarydavo savyje. Pakeitė kelias mokyklas, bet taip ir nesusirado draugų. Užtat dievino skaityti. Genijaus vaikystės literatūros sąrašas? Verneʼas, Azimovas, Heinleinas, Tolkienas, Adamsas – fantastikos ir maginės fantastikos klasika. Tai iš Adamso romano „Keliautojo autostopu gidas po galaktiką“ Elonas perėmė principą: svarbiausia – užduoti reikiamus klausimus.

Errolas visai nesiekė būti idealus tėvas – atvirkščiai, buvo griežtas ir reiklus berniūkščiams. Tiesa, negailėjo lėšų jų išsilavinimui ir įdiegė aistrą tiksliesiems mokslams. O štai į vyresnėlio pomėgį kompiuteriui žiūrėjo skeptiškai, nors ir nupirko populiarų žaisliuką. Tik nesijuokite: prietaisas, su kuriuo dvylikametis Muskas parašė pirmąją programą, turėjo penkis kilobaitus atminties! Beje, minėtąją programą – kompiuterinį žaidimą „Blastar“ – nupirko teminis PAR žurnalas ir sumokėjo vaikiui 500 dolerių. Bet tėvas vis tiek norėjo, kad Elonas sektų jo pėdomis ir taptų inžinieriumi.

Amerika, Amerika

Silicio slėnis – viso pasaulio berniukų, kliedinčių kompiuteriais, traukos vieta. Septyniolikmetis Elonas irgi norėjo užkariauti Ameriką, tačiau aplinkiniu keliu: mama buvo kilusi iš Kanados, taigi gauti šios šalies pilietybę buvo lengviau. O štai pinigų kelionei užsidirbo pats – investavo lėšų į farmacijos bendrovę, kurią pasirinko skaitydamas laikraštį.

Kvinso universitete studijavo daug merginų, todėl, kaip sakė Muskas, pasirinko jį. Beje, čia ir susipažino su pirmąja žmona Justine.

Justine Wilson, vėliau tapusią maginės fantastikos rašytoja, Muskas mergino dešimt metų. Su pertraukomis – per tą laiką studijavo fizikos ir ekonomikos magistrantūroje jau Pensilvanijos universitete, JAV, įstojo į doktorantūrą garsiajame Stanforde, bet ją gana greitai metė ir kartu su broliu pradėjo verslą Silicio slėnyje.

Pirmasis Elono ir Kimbalo Muskų investuotojas buvo tėvas, pervedęs sūnums 28 000 dolerių. Sumos užteko nedideliam biurui išsinuomoti (pirmus tris mėnesius startuolio kūrėjai ten ir miegojo – ant poros čiužinių), reikiamai įrangai ir licencijoms nusipirkti. Elonas sėdėjo prie kompiuterių ir tobulino programą, Kimbalas vaikščiojo po aplinkines kirpyklas, automobilių salonus, parduotuves ir aiškino, kodėl šiems reikia „Zip2“.

Kaip prisimena Justine, ji susitikinėjo su jaunu, droviu, dėl vietos po saule kovojančiu programuotoju. O staiga paaiškėjo, kad susižadėjo su savimi pasitikinčiu turtuoliu. Metamorfozė įvyko tiesiog per naktį, pardavus „Zip2“. Nė trisdešimties nesulaukęs Muskas nusipirko 750 kvadratinių metrų apartamentus, milijono dolerių vertės sportinį automobilį „McLaren F1“ ir pasiūlė būsimai žmonai pasirašyti santuokos sutartį.

Pasak Justine, jų kasdieniai įpročiai veik nepasikeitė (tik Elonas pradėjo lankyti skraidymo pamokas). Jo turtas atrodė abstraktus ir nerealus – viso labo nulių eilutė, egzistuojanti kažkokioje keistoje erdvėje. Žodžiu, jauna moteris tik pajuokavo, kad ateis diena, kai mylimasis ją apgaus su supermodeliu, o du mėnesiai po vestuvių pasirašė visus dokumentus.

„Pasitikėjau savo vyru – kitaip nebūčiau už jo tekėjusi. Mes buvome dvi giminingos sielos. Mes niekada neketinome skirtis. Neįsivaizdavau gyvenimo be Elono: jis buvo man vienai priklausantis, mano nuosavas Aleksandras Makedonietis“, – rašė Justine emocingame straipsnyje apie jų gyvenimą ir skyrybas.

Aktorė Amber Heard, išsiskyrusi su Johnny Deppu, ketina tekėti už milijardieriaus Elono Musko / „Scanpix“ nuotr.

Už biografijos puslapių

Kaip minėjome, 2002 m. Musko elektroninės bankininkystės „PayPal“ projektą nusipirko „eBay“, Elono sąskaita pasipildė keliais šimtais milijonų. Ir tą pačią savaitę jo ir Justine pirmagimis Nevada užmigo dienos miego ir nebepabudo – staigios kūdikių mirties sindromas. Mažyliui buvo 2,5 mėnesio – tokio amžiaus berniukai dažniausiai tampa jo aukomis. Medikai pajėgė atgaivinti vaiką, bet smegenys, per ilgai išbuvusios be deguonies, buvo mirusios, ir po trijų dienų tėvai ryžosi išjungti gyvybines funkcijas palaikančią aparatūrą...

Elonas aiškino esąs linkęs dominuoti šeimoje. Ir pusiau juokais pridėjo, kad jei Justine būtų buvusi darbuotoja, ją jau būtų atleidęs.

Įtakingo verslo žurnalisto Ashlee Vanceʼo parašyta Musko biografija, išleista prieš dvejus metus, puikiai vertinama – atkaklus žurnalistas ne tik kalbino verslininko draugus ir artimuosius, buvusius ir esamus darbuotojus. Jam pavyko įtikinti bendradarbiauti patį knygos herojų ir tekstas išties išėjo nenuglaistytas. Tačiau tik Justine Wilson – moteris, praleidusi su Musku dešimt metų, – gali papasakoti, kaip po pirmagimio mirties vyras nenorėjo kalbėti apie šią netektį, o atvirą gedulą laikė manipuliacija. Arba apie tai, kad pagalbinio apvaisinimo klinikoje ji atsidūrė praėjus vos dviem mėnesiams: abu norėjo kuo greičiau vėl tapti tėvais... Arba prisiminti, kaip kadaise, kai dar buvo laimingi jaunavedžiai, Elonas aiškino esąs linkęs dominuoti šeimoje. Ir pusiau juokais pridėjo, kad jei Justine būtų buvusi darbuotoja, ją jau būtų atleidęs.

Per penkerius metus Justine pagimdė dvynius, paskui dar trejetą – visi sūnūs. Per tą patį laiką tris jos romanus nupirko didžiosios leidyklos „Penguin“ ir „Simon & Schuster“. Tačiau, Justine žodžiais, neišgedėta netektis išprovokavo depresiją: jos neįveikė net nauja motinystė. Viena vaikų auklė, pastebėjusi šeimininkės būseną, rekomendavo jai psichoterapeutą. Justine dvejojo, bet ryžosi išmėginti terapiją. Ir, kaip pati sako, pagaliau galėjo pažvelgti į tai, kuo virto jos gyvenimas.

Viskas atrodė daugiau nei efektingai: naujas namas Bel Ero kalvose, penki pagalbininkai, labdaros vakarėliai laikantis black tie aprangos kodo, prabangiausi naktiniai klubai, kuriuose kartu linksminosi Leonardo DiCaprio ir Paris Hilton, skrydžiai privačiu lėktuvu.

„Tai buvo svajonių gyvenimo būdas – privilegijuotas ir tolimas nuo realybės, – vėliau rašė Justine. – Tačiau visi blizgučiai negalėjo užgožti didėjančios sielos tuštumos. Elonui rūpėjo vienintelis dalykas – darbas. Jis galėjo būti namie, tik jo mintys – bet kur kitur. O aš ilgėjausi nuoširdžių, atvirų pokalbių, artumo ir supratimo. Aukojau šeimos gyvenimą dėl jo karjeros, o jis pyko, kad per daug skaitau, nepaisydamas, kad turėjau baigti knygą. Viskas buvo kitaip nei kadaise, kai Elonas mane palaikė. Kai mes ginčydavomės – dėl namų tvarkos ar kada migdyti vaikus – mano kaltė ir ydos visuomet būdavo preparuojamos per mikroskopą. Jam atrodžiau tokia menka.“

Pora mėgino viską pataisyti – Muskas net sutiko lankytis pas šeimos psichologą. Tačiau žmogus, Justine žodžiais, valdantis dvi bendroves ir prislėgtas įtampos, sunkesnės už pačią žemę („Tesla“ ir kosmoso programą „SpaceX“ finansavo iš savo kišenės ir vos nebankrutavo), ištvėrė tris sesijas. O tuomet pareiškė ultimatumą: arba sulipdome mūsų santuoką šiandien, arba rytoj aš su tavimi išsiskirsiu. Kitą rytą Elonas pateikė skyrybų dokumentus.

Bėgantis ašmenimis

Žurnalistai nesuprato, kodėl multimilijonierius vaidijasi su savo vaikų motina dėl pinigų, tačiau priežastis buvo banali – jis negalėjo sau leisti papildomų išlaidų.

Skyrybų procesas, kaip ir visas Musko gyvenimas, buvo dar vienas dalykinis projektas. Verslininkas (prisimenate santuokos pradžioje pasirašytą finansų sutartį?) kovojo dėl maksimaliai palankių sau skyrybų sąlygų. Žurnalistai nesuprato, kodėl multimilijonierius vaidijasi su savo vaikų motina dėl pinigų, tačiau priežastis buvo, kaip reta, banali – jis negalėjo sau leisti papildomų išlaidų.

Tiesiai tariant, 2008 m. gruodį Musko milijonai tiesiog baigėsi. Skubiai reikėjo rasti lėšų, kitaip „Tesla“ būtų turėjusi skelbti bankrotą ir „SpaceX“ darbuotojai būtų likę be atlyginimų. Elonas negalėjo apsispręsti, kurią bendrovę paaukoti, kad išsaugotų kitą. Bet ir vėl praslydo – per plaukelį. Asmeninių milijonų likučius investavo į „Tesla“, įtikino investuotojus patikėti juo darkart. O „SpaceX“ išgelbėjo NASA. Verslininkas seniai mėgino įrodyti Nacionalinei aeronautikos valdybai, kad jo kompanija – patikima kosmoso programos partnerė, ir gruodžio 23-iąją abi pusės pasirašė pusantro milijardo vertės sutartį atlikti 12 reisų į tarptautinę kosmoso stotį. Tai buvo proveržis!

Negalima sakyti, kad visai neteisūs muskoskeptikai, paskaičiavę, kad visos jo bendrovės ir taip yra gavusios 5–10 mlrd. dolerių vertės valstybės užsakymų, dotacijų, mokesčių lengvatų ir be šitų lėšų jam nieko nebūtų pavykę. Tikriausiai tiesa ir tai, kad jis griežtas ir kartais negailestingas darbuotojams, nesiskaito su kitų žmonių jausmais. Visos jo meilės istorijos: vedybos su Justine, santuoka su aktore Talulah Riley (su ja dukart tuokėsi ir dukart skyrėsi), romanas su buvusia Johnny Deppo žmona Amber Heard – puikiai iliustruoja, kad taip ir yra. Jis negali pakęsti pasiteisinimų ir dingsčių, nekenčia vėlavimo ir pats rodo pavyzdį. Elono Musko darbo savaitė trunka daugiau kaip šimtą valandų, jis faktiškai gyvena darbe, skraido tarp savo bendrovių biurų asmeniniu lėktuvu – tik taip gali suspėti. Žino kone visų savo darbuotojų problemas ir, teigiama, atsako į jų elektroninius laiškus ne vėliau kaip po pusvalandžio, net jei jų gauna vidurnaktį.

Amber Heard ir Elonas Muskas / Vida Press nuotr.

Bet lėšos lėšomis, parama – parama, o šiais išsiblaškymo kupinais laikais, kai net šviesūs protai socialiniuose tinkluose dalijasi kačiukų nuotraukomis, Musko projektai verčia didžiuotis. Net jei jų kūrėjas prisipažino sergąs maniakine depresija (oficialiai nediagnozuota) ir nevengiąs maišyti raminamųjų su raudonuoju vynu, už ką buvo negailestingai kritikuotas.

Pačioje žvaigždžių odisėjos pradžioje Elonas rengėsi nusipirkti seną rusų balistinę raketą ir išskraidinti kosminį erdvėlaivį į Marsą, tik nesusiderėjo su pardavėjais. (Šeima rimtai baiminosi, kad rusai pasamdys žudiką ir susidoros su konkurentu.) Bet ši idėja virto praktiniu projektu – gaminti nedideles, ekonomiškas raketas, galinčias atlikti komercinius reisus į orbitą. Musko vizija vėl pasirodė esanti taikli, o svajonės – darkart pagrįstos. Taigi, kai jis sako, kad 2020–2025 m. jo bendrovė tikisi skraidinti į Marsą, verta įsiklausyti. Kaip negirdėsi žmogaus, kurio gyvenimo tikslas – trys punktai: aprūpinti žmoniją ekologišku transportu ir energijos šaltiniais, padėti kolonizuoti kitas planetas ir... pačiam numirti Marse.

Skaitykite daugiau