Grupės „El Fuego“ vaikinai neatostogavo vasarą, nesiilsi ir rudenį. Vos praėjusią savaitę grįžo iš Jungtinių Amerikos Valstijų, kur buvo pakviesti savo dainomis ir įstabiais balsais palepinti ten gyvenančius lietuvius. Pasirodo, jog talentingų vaikinų kompaktinio disko klausėsi Nashua (šalia Bostono – aut. past.) gyvenantys lietuviai ir buvo taip sužavėti, kad nieko nelaukdami nutarė pakviesti grupę koncertuoti į savo miestelį…
Tomui Povilioniui ir Jonui Sakalauskui tai antroji viešnagė Amerikoje. Pirmą kartą, prieš 7 metus vaikinai dalyvavo operos pastatyme „Pilėnai“, o Eugenijus Chrebtovas Čikagoje lankėsi 2008 metais, kuomet dainavo operoje „Traviata“. Visiems trims vaikinams viešnagė buvo antroji paliko daug gražių įspūdžių. Galbūt ne tiek pati Amerika, kiek ten gyvenantys lietuviai: jų skirtas dėmesys tiesiog pribloškė, maloniai nustebino svetingumas ir rūpestingumas.
Kiek laiko užtruko jūsų kelionė?
Jonas: bendrai kelionė užtruko šešias dienas – Amerikoje praleidome keturias, o likusias skridome. Vos atskridus mus pasitiko policijos pareigūnas, kuris labai įtariai klausinėjo ką darome, kai pasakėme, kad esame dainininkai, jis vėl ir vėl klausė kuo dirbame. Kuomet šeštą kartą pakartojome, jog esame dainininkai, jam sunku buvo suprasti, kad dainavimas gali būti darbas, tačiau neradęs kitų priekabių – praleido... Taigi, be to įtaraus pokalbio, toliau sutiktuvės buvo puikios: mus pasitiko vietiniai lietuviai, nuvežė į namus. Vėliau buvo surengti susitikimai su vietine bendruomene bei svarbiais Nashua asmenimis (pavyzdžiui, su miesto mere – aut. past). Vakarais vykdavo neoficialūs vakarai su kepsniais. Žinoma, didžiausią įspūdį paliko bendravimas su lietuviais, kurie Amerikoje pasiekė įspūdingas karjeras, daug nuveikė kitų žmonių labui ir yra vertinami Amerikoje. Labai patiko Bostonas, jame buvau pirmą kartą, ir tikrai dar čia sugrįšiu. Būdamas JAV apsilankiau ir politiniame renginyje, Nashua stadione vyko susitikimas su kandidatu į prezidentus M. Romney. Tikrai buvo įdomu, manau tokio lygio politinių renginių rinkėjams Lietuvoje labai trūksta.
Eugenijus: apsistojome Latvių šeimoje, kurie yra Nashua miestelio garbės piliečiai. Šeimininkas Jonas Latvis baigė Harvordo universitetą ir visą gyvenimą skyrė nekilnojamam turtui. Jo tėvas kilęs iš Varėnos, į JAV emigravo 1895 metais. Ponas Jonas labai šiltas žmogus, daug pasakojo apie savo tėvus, kiek sunkumų jiems teko išgyventi atvykus į svajonių šalį... Beje, jis puikiai kalbėjo lietuviškai ir nėra retas svečias Lietuvoje.
Tomas: viešėjome puikių žmonių, Jono ir Maidos Latvis namuose, kuriems esame dėkingi už nuostabų priėmimą, nuoširdumą ir begalinį rūpestį.
Kur koncertavote?
Jonas: koncertavome Nashua miestelyje esančio koledžo salėje. Koncerto metu su publika bendravome angliškai, nes dalis Amerikos lietuvių lietuviškai kalba sunkiai. Koncertas praėjo labai sėkmingai, žmonėms patiko. Manau, ten apsilankysime dar ne kartą.
Eugenijus: Dainavome ne tik lietuviškai, bet itališkai, prancūziškai, ispaniškai, tačiau atliekant akapela lietuvių liaudies dainą „Plaukia sau laivelis” – aplodismentai nenustojo rimti, lietuvaičiams ji buvo gaivaus oro gurkšnis – mačiau kaip jie klausėsi kiekvieną žodelį, kiekvieną frazę, prisimindami tėvų dainuotas dainas. Ši daina suvienijo mus visus ir tapo koncerto vinimi.
Kaip vertinate JAV publiką, ar jie įvertino rimtą muziką?
Jonas: publikai patiko, tai reiškia, kad suradome kontaktą, išvada – pavyko bendrauti, o kai pavyksta rasti kontaktą, tai ir koncertas geras… Tai nepriklauso nei nuo šalies, nei nuo rasės, nei nuo amžiaus. Buvo susirinkę išsilavinę, kultūringi žmonės, natūralu, kad ir mūsų atliekama muzika buvo jiems priimtina. „El Fuego“ publika moka vertinti rimtą muziką, dauguma jų operų ir filharmonijų lankytojai.
Ar turėjote laisvo laikio ir kaip jį leidote?
Jonas: per trumpą laiką reikėjo sutikti labai daug žmonių, tad daugiausia laiko užėmė susitikimai bei pasiruošimas koncertui. Valgėme amerikietiškus steikus, pyragus ir kitus skanumynus. Kas be ko, mėgavomės ir vienu populiariausių JAV gėrimų – Margarita. Be to, apvažinėjome Nashua miestą, apsilankėme Bostone – ten labai gražu. Deja, laiko nebuvo daug, todėl pažintinę kelionę teks atidėti sekančiam kartui…
Ar Amerikietės – gražesnės moterys už lietuvaites?
Supratome, jog esame susikūrę daug mitų apie amerikiečius. Ten, kur buvome nebuvo ypatingai daug stambių žmonių – žmonės pasitempę, atsipalaidavę ir mokantys bendrauti. Pasirodė, kad daug amerikiečių buvo nemažiau atviri nei lietuviai, tik žymiai daugiau šypsosi ir juokiasi. Jie tikrai moka linksmintis, atsipalaiduoti. JAV stebina vyresnio amžiaus žmonės, kurie net sulaukę 80-90 metų aktyviai dirba, tobulėja ir moka linksmintis, bendrauti, gyvena pilnavertį gyvenimą… Norėtųsi, kad ir Lietuvoje taip žmonės senatvę pasitiktų.
JAV gali išvysti visų rasių, sudėjimų, tautų, žmonės. Ko gero kiekvienas rastų pagal savo skonį ir draugų ir draugių. Lietuvoje visi žinome, kad lietuvaitės gražios, bet nereikia pamiršti, kad ten taip pat gyvena ir lietuvaitės, ir latvės, ir rusaitės, ir lenkaitės. Mitas, kad visi amerikiečiai yra stambūs ir valgo vien greitą maistą. Pamatėme daug gražių amerikiečių, bet tiesa – lietuvaitės tikrai gražesnės (koketuodami pokalbį pabaigė „El Fuegai“ – aut.past).