Karjerą ir keliones po visą pasaulį derinanti Silvija Nemaniūtė atskleidžia, kokių galimybių atvėrė darbas tarptautinėje finansinių technologijų (fintech) įmonėje, ir dalijasi nepamirštamais įspūdžiais, patirtais dirbant egzotiškame Vanuatu salyne.
Iš banko – į fintech įmonę
Vilnietė Silvija, sostinės senamiestį mylinti labiau nei aplankytus egzotiškus kraštus, jau šešti metai užsiima gan neįprasta – pinigų plovimo prevencijos analitiko – veikla. Laimės ieškojusi Londone ir Madride, mergina nusprendė grįžti į Lietuvą ir čia pritaikyti žinias, kurių įgijo per teisės magistro studijas Olandijoje.
Lietuvoje ją sudomino darbo pasiūlymas tarptautinėje piniginių perlaidų įmonėje. „Nors iki tol papildomai nesidomėjau pinigų plovimo prevencijos sritimi, pradėjusi dirbti užsikabinau. Ir štai jau šešerius metus darbuojuosi pinigų plovimo prevencijos analitike“, – šypsosi mergina.
Profesinės patirties Silvija sėmėsi ne tik tarptautinėje kompanijoje, bet ir viename didžiausių Lietuvoje veikiančių bankų. Tačiau po kurio laiko nusprendė pasukti į sparčiai augantį fintech sektorių. Ir šiandien jau beveik treti metai, kai ji sėkmingai darbuojasi lietuvių įkurtoje tarptautinėje fintech įmonių grupėje „Bankera“.
Paklausta, ar po šešerių metų ši veikla nepabodo, Silvija patikina, kad nuoboduliui laiko nėra. „Čia tiek daug reikia išmokti, sužinoti, o ir permainos finansų pasaulyje staigios. Pinigų plovimo būdai taip pat keičiasi, „tobulėja“, tai lemia pokyčius ir pinigų plovimo prevencijos procedūrose.“
Specialistams – aukso amžius
Europos ir įvairių pasaulio jurisdikcijų įstatymai, pinigų plovimo skandalai, bankų griūtys, naujos finansinės priemonės ir produktai, prekybos žmonėmis ar terorizmo finansavimo būdai, dokumentų klastojimo tendencijos – visa tai tradiciškai atrodo gan vyriškos sritys, bet Silvija su tuo nesutinka.
„Net žiūrint serialus kaip „Breaking Bad“, „Ozark“ ar filmą „The Laundromat“ galima mokytis. Juose rodomi realūs pavyzdžiai, su kuriais pinigų plovimo prevencijos specialistams gali tekti susidurti kasdieniame darbe. Tokiems specialistams dabar yra aukso amžius, ypač fintech įmonėse.
Pati dirbu įmonėje, kuri vertina savo darbuotojus, skiria lėšų jų tobulėjimui, nes žino, kad įgytas žinias specialistas panaudos įmonės labui. Štai prisijungusi prie dabartinės įmonės netrukus jau vykau į fintech konferenciją Londone“, – prisimena Silvija.
Mergina priduria, kad tam tikrą laiką išdirbusiems pinigų plovimo prevencijos specialistams „Bankera“ visiškai finansuoja ir tarptautiniu mastu pripažįstamo CAMS sertifikato kursus, kurie kainuoja kelis tūkstančius eurų.
Egzotika už 15 000 km nuo Lietuvos
Tarptautinėje fintech įmonėje Silvija sulaukė ir netikėto, tačiau labai viliojančio pasiūlymo – išmėginti savo jėgas ir pasisemti patirties nuo Lietuvos 15 000 kilometrų nutolusiame egzotiškame Vanuatu salyne, kurio krantus skalauja Ramiojo vandenyno bangos.
Mergina ryžosi dviejų parų skrydžiui į kitą pasaulio galą ir nepasigailėjo. Ji atrado kraštą, kuriame vasara trunka ištisus metus, gamtos peizažai atrodo tarsi iš atvirukų, o bananų galima nusiskinti tiesiog iš balkono.
Silvija pripažįsta, kad svečiuojantis salyne teko patirti kultūrinį šoką susipažįstant su vietinėmis tradicijomis.
„Vanuatu žmonės labai nuoširdūs, paprasti, svetingi, gyvena didelėse bendruomenėse, kur vieno vaikas yra visų vaikas. Lyginant su lietuviais, jie atrodo laimingesni. Šypsosi daugiau, juokiasi garsiau, šoka jausmingiau, o ta jų gera emocija labai persiduoda.
Suintrigavo tai, jog mažesniuose kaimuose tebevyrauja suplanuotos santuokos, o moterys privalo išlaikyti giminės vyrus, kol jie veda. Pamenu, viena mano kolegė algą turėjo skirti ne tik savo šeimai – vyrui ir vaikams, bet ir dviem broliams, nors jie jau suaugę, visiškai galintys išlaikyti patys save vyrai“, – pasakoja Silvija.
Kasdien – šviežios kokosų sultys, mangai ir ananasai, kurie ten itin pigūs. Vanuatu didžiuojasi savo kavos pupelėmis, produktais iš kokosų. Tolimesnėse salose gyvenimas yra laukinis: be elektros, maistas kepamas ant laužo arba ruošiamas karštame smėlyje, uždengus akmenimis ir lapais, gyvenama nameliuose medyje, lauke ganosi kiaulaitės.
Išmoko mėgautis akimirka
Nors prie naujų vietų adaptuojasi lengvai, Silvijai prireikė laiko apsiprasti su artimųjų ilgesiu ir mintimi, kad užsinorėjusi taip greitai ir paprastai namo negrįši. Salyne nėra miesto šurmulio – dangoraižių, barų, teatrų, kostiumuotų praeivių, didelių prekybos centrų.
„Saulėlydžius sutikdavau paplūdimyje, savaitgaliais tyrinėdavome apylinkes: krioklius, kitas salas. Susidraugavome su vietiniais, kurie vadinami nivanais. Valgėme šviežiai ruoštą vietinį maistą, šokome vietinius šokius. Ilgainiui išmokau „salos gyvenimo“ – neskubėti, gyventi „čia ir dabar“, mėgautis mažais dalykais, vertinti tai, ką turi: mylimus žmones, stogą virš galvos, gerą orą, skanius vaisius.“
Šitaip savitas vietinis gyvenimas pamažu įtraukia ir miesto šurmulio ilgesys išblėsta. Juo labiau kad, nepaisant atokios vietos, sala yra verslo centras ir joje dirba daug atvykėlių iš įvairių šalių. Visi susipažįsta, kartu leidžia laisvalaikį, tampa draugais. Ilgam ir netgi už salyno ribų.
„Kolegoms lietuviams, kaip ir man, darbas Vanuatu buvo ne tik didelis nuotykis, papildoma profesinė patirtis, bet ir nauji hobiai: žygiavimas, naktinis nardymas, banglenčių sportas, jodinėjimas paplūdimyje, kopimas į ugnikalnius. Vienas iš kolegų netgi susirado antrąją pusę ir nusprendė likti gyventi.
Neatmetu galimybės vėl ten nuvykti. Kaip ir pirmąkart, būsiu rami, kad grįžus į Lietuvą nereikės iš naujo ieškoti darbo ir galėsiu tęsti veiklą tame pačiame puikių žmonių kolektyve. Esu laiminga, nes Vanuatu sutikau nuostabių žmonių iš įvairių pasaulio kampelių ir tapome labai gerais draugais. Išmokau dar labiau vertinti akimirkas, o ne materialius dalykus. Vietiniai mane taip pat išmokė sakyti komplimentus, dar daugiau šypsotis nepažįstamiesiems, linkėti gero, padėti, o svarbiausia – sustoti, nelėkti ir mėgautis akimirka“, – pasakoja Silvija.
