„Dar nė viename spektaklyje nebuvau tokia nuoga, kokia esu čia. Tokia atvira, jausminga, tokia... itin tikra“, – Žmonės.lt sako Eglė Jackaitė. Ketvirtadienio vakaras jai buvo ypatingas – Klaipėdos dramos teatre aktorė minėjo savo kūrybos 20-metį. Šia proga šeimos, draugų ir kolegų apsuptyje ji surengė teatrališką pasirodymą „Aktorės jausmų džiazas“.
O džiazuoti Eglė mėgsta. Teatras, šokiai, poezija – visa tai jai nesvetima. Ketvirtadienį ji į sceną žengė kartu su džiazo virtuozu Vytautu Labučiu, čia skambėjo fortepijono bei saksofono garsai.
„Mano kūrybos 20-mečiui skirtą vakarą „Aktorės jausmų džiazu“ pavadinome ne šiaip sau. Pat esu jausminga tiek gyvenime, tiek scenoje. O juk tų jausmų gali tiek daug būti! Šypsomės, juokiamės, verkiam, pykstam... Kad ir koks tas jausmas būtų, jis yra gražus. Žmogiškas. Kai tie jausmai maišosi tarpusavyje – mes džiazuojame. Noriu, kad žiūrovas iš teatro išeitų pasisėmęs emocijų, išeitų pilnas jausmų gerąja prasme“, – kalbėjo Eglė.
Vakaro programoje Eglė su žiūrovais bendravo neįkūnydama nė vieno iš savo kurtų vaidmenų. Išskyrus Marlene Dietrich. Vieną garsiausių pasaulio aktorių Eglė laiko kone savo mūza, jos asmenybė lietuvę itin žavi. M.Dietrich Eglė jau ne kartą įkūnijo scenoje, taip pat – dalyvaudama įvairiuose TV projektuose, todėl šis persikūnijimas jai – itin brangus.
„Marlen – vienintelė, su kuria smagu akimirkai susitapatinti. Ji, kaip asmenybė, man labai artima. Nors per visą gyvenimą jau tiek vaidmenų būta, kad savo kūrybiniame vakare norėjau būti tiek savimi“, – prasitarė Eglė.
Vakaro metu aktorė didelį dėmesį skyrė ir eilėms. Čia skambėjo jos mėgstamų poetų kūryba – Antano Miškinio, Charleso Bukowskio, Salomėjos Nėries, Aleksandro Puškino, Janinos Degutytės poezija.
„Eilėraščiai mano gyvenime buvo visada, jie tiesiog įaugę manyje nuo mažų dienų. Jau net kiti artimi draugai juokiasi sutikę, sako, Egle, padovanok eilėraštį, padeklamuok. Žino, kad net pažadinta vidury nakties galiu pasakyti kokį eilėraštį. Eilėraščiuose telpa labai daug jausmų, nesvarbu, ar jis ilgesingas, ar ironiškas, o gal ištvirkėliškas – ta paletė labai spalvinga, tačiau kiekvienas man savaip brangus“, – sakė ji.
Eglė iki šiol sako atsimenanti tuos pirmuosius žingsnius Klaipėdos dramos teatre, kuomet pirmą kartą ten atvyko 1996-aisias. Kaip pati sako, tada jautėsi tokia maža ir dar daug ko turinti išmokti. „Tie pirmieji žingsniai buvo neužtikrinti, abejojau, klupau. Buvau pradedančioji, dar viskas atrodė prieš akis. O dabar... Dabar tų žingsnių jau 20, bet vis tiek kasdien kažko mokausi, tobulėju, kasdien iš naujo atrandu save“, – pasakojo aktorė.
Ji tikina, kad širdis lipant į sceną virpa iki šiol – šis jausmas veikiausiai nesvetimas kiekvienam jos profesijos atstovui. Tačiau per tuos 20 metų Eglė sako nė karto nesuabejojusi dėl savo pasirinkimo eiti aktorystės keliu.
„Visuomet norėjau būti aktore, tačiau ilgą laiką atrodė, kad gal tai ne man? Dar svajojau būti diktore, žavėjo pradinių klasių mokytojos darbas. Nors, matyt, vis tiek viskas išsigrynina. Šiandien esu ir dėstytoja, Socialinių mokslų kolegijoje studentams dėstau scenos kalbą, vaidybą ir režisūros pagrindus. Man artimas renginių vedimas ir organizavimas, džiaugiuosi ir jei tenka prie kokių TV projektų prisijungti“, – kalbėjo Eglė.
Kuo ją žavi aktorės profesija? „Scena yra absoliučiai stebuklinga vieta, o aktoriui ji – tarsi šventas dalykas. Tik tie, kas į ją lipa, supras, koks svarbus tas momentas. Kai susergi teatru, tai tampa nepagydoma“, – sakė aktorė.
Pasak jos, žavi tas jausmas, kai supranti, kad žiūrovai tave stebi, klausosi tavęs, kai apdovanoja gėlėmis – o kam nepatiktų dėmesys!
„Tiek daug per tuos 20 metų įvyko, tiek daug emocijų, patirties sukaupta. Ši diena man labai svarbi, džiaugiuosi, kad šiomis akimirkomis galėjau pasidalinti su man brangiausiais žmonėmis“, – tikino Eglė.
