„Žmonės sako, kad esu gera pašnekovė: ir pati atsiveriu, ir kitą sugebu išklausyti“, – šypteli aktorė Eglė Jackaitė (42). Po dešimties metų pertraukos ji grįžo į mėgstamą darbą – radijo stoties „Lalūna“ eterį.
Kada pirmą sykį atėjai į radiją?
Jaunystėje teko dirbti radijo stotyje „Vox Maris“: turėjau savo laidą, kalbinau žmones, o prieš dešimt metų atėjau į „Lalūną“. Tiesą sakant, „Lalūnos“ balsas esu labai seniai: buvau dar studentė, kai mane pakvietė įgarsinti radijo šaukinių. Kai kurie iš jų leidžiami iki šiol, nedaug kas tą mano balselį turbūt atpažįsta, bet man pačiai miela girdėti.
Prieš dešimtmetį „Lalūnoje“ dirbau su ta pačia partnere, kaip ir dabar, Vaida Vytaite, mudvi turėjome dviejų valandų trukmės laidą. Tai buvo kažkas nepaprasto – labai gera patirtis, pats džiaugsmingiausias darbas, kokį esu dirbusi. Tuo gyvenimo laikotarpiu itin daug keliavau, buvo daug spektaklių ir gastrolių, bet mane mielai visur išleisdavo. Radijo neužmiršdavau: pamenu, sykį kalbėjau eteryje tiesiogiai iš Meksikos! Po kurio laiko laida baigėsi, aš ilgėdavausi radijo, bet turėjau daug kitų darbų, buvau užsiėmusi, auginau mažąjį sūnų, neturėjau kada nė pagalvoti apie papildomus darbus. Tačiau kai ir vėl sulaukiau pasiūlymo grįžti į eterį, labai nudžiugau.
„Egle, norime atnaujinti mūsų laidą „Šviesios galvos“, – džiaugsmingai pranešė Vaida. – Ji bus kasdienė, apie viską kalbėsime šviesiai, pozityviai, su šypsena...“ Nusiteikėme tikram pavasariui nepaisydamos, koks oras už lango: mudviejų startas kaip tik ir įvyko kovo pirmąją.
Ką judvi veikiate laidoje?
Kalbamės pasirinktomis temomis, su klausytojais žaidžiame žaidimus, dalijame prizus. Kasdien paskambiname kokiam nors žymiam žmogui: šiandien kalbinome Nijolę Pareigytę, vakar – Vytarą Radzevičių. Už žvaigždes atsakinga aš: turiu visus kontaktus, daugumą žymių žmonių pati gerai pažįstu. Tiesiog skleidžiame gerą nuotaiką, nes laida juk taip ir vadinasi – „Šviesios galvos“...
Kaip manai, kodėl radijo darbuotojai tave pasirinko į vedėjas?
Jie sako, kad esu šviesi ne tik dėl plaukų spalvos: aš pozityvi ir nuolat atnešu šventę į eterį (juokiasi). Visiems, aišku, neįmanoma įtikti, bet daugeliui patinka mano balso tembras. Ne vienas žurnalistas yra sakęs, kad su manimi paprasta daryti interviu: klausimo nespėja užduoti, o atsakymas jau yra! Pasitikę mane po dešimties metų pertraukos, kolegos puolė į glėbį: „Eglute, kaip gera, kad grįžai. Tu – neformatas, tu – kitokia, tavęs taip smagu klausytis!..“ Iš pradžių balsas mikrofone turbūt šiek tiek virpėjo: daug adrenalino, daug emocijų. Bet labai greitai stojau į vėžes, vėl pasijutau sava ne tik kolegoms, bet ir klausytojams. „Kaip dabar norėtume cepelinų su varške“, – užsisvajojame į mikrofoną, dzingt – po keliolikos minučių jau atneša. Ir kaip nemylėti tokio darbo?.. Nė nepajuntu, kaip tos dvi valandos prabėga!
Kaip suderini kasdienį eterį su kitais darbais?
Tiesiog puikiai. Klaipėdos dramos teatre ką tik pristatėme premjerą – Oskaro Koršunovo „Pašaliniams draudžiama“, tad šiuo metu repeticijų nėra, tik spektakliai, o jie – vakarais. Dėstau Klaipėdos socialinių mokslų kolegijoje, kartais nuvažiuoju į Kauną ar Vilnių įgarsinti kokio animacinio filmo, bet tai irgi netrunka ilgai. Filmavimų dabar nėra, tad galiu drąsiai įsipareigoti radijui. Viską spėju, nors dirbu trijuose darbuose. Žmonėms atrodo, kad aš nepaprastai užsiėmusi, bet juk taip nėra – ir tenisą spėju pažaisti, ir su draugais susitikti, ir į sporto salę užsuku, nes pavasaris, ir, žinoma, rūpinuosi savo pirmokėliu Elijumi. O kai visa veikla dar ir malonumą teikia – išvis puiku.
Ar galėtum apibūdinti savo personažą radijo eteryje – kas ji?
Prieš pradėdamos laidą, mudvi su Vaida kaip tik apie tai kalbėjome – kas mes būsime? Vaida man atrodo labai pavyzdinga moteris: puiki žmona ir nuostabi dviejų berniukų mama, rūpinasi šeima, anksti keliasi, gamina valgį, sveikai gyvena, daug vaikšto pėsčiomis. Ji nueina po dvidešimt kilometrų, o aš penkis važiuoju automobiliu... Man ji atrodo geriausių savybių rinkinys: štai taip ir turėtų būti! O aš – visai kitokia, pasiutusi, pašėlusi, visai ne pagal taisykles, man toli gražu iki tobulumo (juokiasi). Taigi ir personažai mūsų skirtingi, bet per daug nuo realaus gyvenimo nenutolstame. Nors mes ir skirtingos, mūsų sielos artimos, viena kitą pamačiusios šypsomės iki ausų – ir nebijome eteryje pasišaipyti iš savęs. Vaida – radijo programų direktorė, labai gerai žino, ką verta kviesti į eterį, tad labai džiaugiuosi, kad ji manimi pasitiki. Jauniems radijo laidų vedėjams kartais pritrūksta gyvenimiškos patirties, natūralumo, gyvumo, o mes kokios esame, tokios ir esame – net kai mus girdi tūkstančiai žmonių. Ir jiems patinka – jaučiu tai iš klausytojų skambučių ir žinučių.
Ar jie tave laiko žvaigžde? Atkreipia dėmesį į tai, kad eteryje – aktorė Eglė Jackaitė?
Ne, radijuje aš esu tiesiog Eglė. Kartais su žmonėmis paplepame apie spektaklius, pakviečiu juos užeiti į teatrą ir grimo kambarius. Tačiau primadonos nevaidinu: radijuje esu paprasta, nuoširdi, linksma moteris. Tokia kaip jie.