Kalėdos aktorei Eglei Jackaitei – pati šilčiausia šeimos šventė.
„Esu tokia laiminga, kad turiu šeimą. Dėkoju Dievui už tai, nes artimieji ir yra pati didžiausia dovana! Šiais metais, kaip ir visad, Kūčių vakarą rinkomės pas tėtį į namus ir mūsų buvo tikrai daug – susėdę prie šventinio stalo, sukalbėję maldą, laužėme plotkelę, linkėjome vieni kitiems geriausių dalykų, o tada ragavome tėčio žmonos Virginijos ruoštus gardžiausius patiekalus.
Eglei smagu, kad per šventes namai būna pilni klegesio, džiugesio – juk visi ne dažnai susiburia drauge, tad tos akimirkos ypač brangios.
„Jau Kūčių išvakarėse pasipylė tokia galybė sveikinimų, žinučių – į vienas atsakyti suspėjau, į kitas – ne iškart, kartais truputį apmaudu, kai vieną ir tą pačią žinutę gauni daugiau nei 30 kartų. Man atrodo geriau keli paprasti žodžiai, bet nuoširdūs ir tau asmeniškai skirti, nei nukopijuotas tekstas, sveikinimas. Atmintin įstrigo mano bičiulės – vienuolės Liucijos – parašyta sveikinimo žinutė: „Kokia yra brangiausia dovana per Kalėdas? Tai švelni, kantri, drąsi ir jautri širdis tiems, kuriuos stengiamės ir privalome mylėti! Eglute, Apkabinu!“ – tai tokie tikri žodžiai. Mylėkime vieni kitus – juk tai ir yra visų svarbiausia.“ – savo mintimis dalijosi Eglė Jackaitė.
Eglė Jackaitė/Viktorijos Vaišvilaitės nuotr.
Gruodžio mėnuo dažniausiai visiems pakankamai įtemptas, daug darbų, skubėjimo, dovanų pirkimo karštinė... Eglė šį mėnesį sako buvusi taip pat labai užimta.
„Pastaruoju metu ypač daug užsakomųjų spektaklių – juk aš ne tik dirbu teatre, esu dėstytoja, bet kuriu ir savo projektus. Su Ramūnu Šimukausku turime A. Lebeliūno režisuotą spektaklį „Santuoka be įsipareigojimų“ – su juo intensyviai gastroliuojame po visą Lietuvą, džiugu, kad šią Nobelio premijos laureato D. Fo komediją labai pamėgo žiūrovai. Dar vienas projektas, kurį jau šiandien pamatys klaipėdiečiai, o sausio 3 d. vilniečiai – tai poezijos ir muzikos vakaras „Jausmų džiazas“.“ – sako žinoma moteris.
Eglė Jackaitė/Asmenio archyvo nuotr.
Kartu su Vytautu Labučiu scenoje jiedu kuria jautrias, įsimintinas akimirkas.
„Aš skaitau gražiausias lietuvių ir užsienio poetų eiles, dainuoju jausmingas dainas, o mano bičiulis – džiazo virtuozas Vytautas – akomponuoja fortepijonu, saksofonu. Jo muzikinės improvizacijos ir mano širdimi atrinktos gražiausios eilės gausybės žvakių liepsnelėse – nepalieka abejingų. Padovanoti laiką vieni kitiems, skirti dėmesio savo mylimiems žmonėms – štai kur vertybė. Neskubant kalbėtis, žvelgti į akis, tylėti, nueiti į teatrą, koncertą, ar šiaip pasivaikščioti kartu – šiuo lėkimo, skubėjimo laikotarpiu yra tikra prabanga – juk ne forma svarbu, o turinys. Nuoširdžiai ir iš tikro 100 % būti – būti su savimi, su šalia esančiais. Tokios yra mano Kalėdos.“