Eglė Černiauskaitė: Vaginos tyla

Eglė Černiauskaitė / Redos Mickevičiūtės nuotr.
Autorius: System
Publikuota: 2017-05-21 17:47
Kas būtų, jei į ringą suleistume radikalias feministes ir tikras moteris, siūlančias šokoladą sielai („pagūglinkite“, jei ką)? Galbūt jos, užimtos vienos kitų pertikinimu, kažkaip neutralizuotų žalą, kurią daro?

Tai reiškia – pagaliau paliktų ramybėje visų kitų moterų smegenis? Rizikuoju būti apkaltinta nekenčianti kitų moterų (feministės sako, kad tai baisi nuodėmė, nors ne viskas, apie ką jos kalba ir rašo, egzistuoja realiame gyvenime – apie Sniego žmogų irgi rašoma), bet negaliu paversti savo vaginos – hmm – matmeniu. Žinote, maniškė ne tik nesako monologų, bet ir apskritai greičiausiai yra nebylė ir net bevardė. Ir net įsivaizduoti baisu, kas būtų, jei ji prabiltų eilėmis. Aš negaliu paversti lyties religija ar tapatybe ir plevėsuoti vėliava, nudažyta menstruacijų krauju. Beje, šiame taške feministės ir šokoladinės moterys puikiai suprastų vienos kitas – ir vienos, ir kitos mėgsta pašnekėti apie ypatingą misiją, vidines dievaites ir didžiąsias motinas. Ir žada ypatingą feministinį rojų, kur visi vyrai – tau po kojomis. Tik feminizmas žada juos įveikti ginklu, o moteriškosios moteriškės – žavesio kerais. Štai kur susivienija priešybės – svarbiausias trofėjus ir vertintojas vis tiek yra vyras.

Aš nesitapatinu su jokiu savo organu – net mano smegenys – ne visiškai aš. Su kitais Homo sapiens, apdovanotais tuo pačiu chromosomų rinkiniu, – taip pat. Ir labai gerbiu moteris, išties kovojusias dėl to, ko tuomet neturėjome: nuo teisės disponuoti savo kūnu ir turtu iki teisės studijuoti ir balsuoti. Na, ir kuri iš mūsų dabar jų neturi? Nebent ta, kuri savo noru atsisakė ir nusprendė būti silpna moteris. Ir tai sprendimas negalutinis – nebent įkiši savo vargšę galvą į visai beviltiškus spąstus.

Feministės dabar kovoja prieš – lūpdažius, dezodorantus, blakstienų tušą, aukštakulnius, liemenėles... O svarbiausia – prieš „tą baisų gyvulį“ – vyrą.

Nūdienos feministės kovoja anaiptol ne už nepasiturinčios kaimo merginos teisę mokytis ir nemoko moterų, atsidūrusių rizikos grupėje, sakykim, taupyti, o asmeninė sąskaita – visada svarus argumentas ieškant išeities. Išvis jos dažniausiai kovoja prieš – lūpdažius, dezodorantus, blakstienų tušą, aukštakulnius, liemenėles... O svarbiausia – prieš „tą baisų gyvulį“ – vyrą. (Radikaliausios ne tik atsisako skustis pažastis, naudoti tamponus ir susitikinėti su vyrais, bet ir reikalauja, kad jų bendralytės nedarytų nei vieno, nei kito, nei trečio. O čia jau pavojingai braunamasi į kitų moterų teritoriją ir joje brutaliai smurtaujama!)

Žinote, kartais sudėtingus dalykus galima paaiškinti paprastai. Ir vulgarus bei gašlus diedas lieka vulgarus ir gašlus diedas, net jei pavadinsi jį seksistu. Nors seksistas skamba rimtai ir kovai su juo galima pasitelkti tarptautines pajėgas ir grantus. Ką daryti tokį sutikus? Galima priduoti jį policijai. Galima apskųsti už seksualinį priekabiavimą. Arba tiesiog išbraukti iš savo aplinkos. Storas teorinis traktatas čia nepadės, nebent mestum jį į gašlūną. O jei rimtai, kalbėti reikia ne (tik) apie tai, kad kažkas spokso tau į dekoltė, – ir apie tai, kad nuo seksualinio priekabiavimo kenčia ne vien moterys, bet ir vyrai. Patikėkite, joks normalus vaikinas ar vyras neapsidžiaugtų, jei kokia priekabiautoja uždėtų ranką jam ant šakumo. Ypač jei ta moteris turi tau kokios galios. Aš ne pati tai sugalvojau, aš tik aptakiai suformulavau: čia diskusijos apie tai, ar mokytoja, mieganti su septyniolikmečiu, tikrai jį tvirkina, atgarsiai. Tvirkina, tvirkina.

Moteris – Nobelio premijos laureatė? Viva, Rita Levi-Montalcini. Moteris – valstybės vadovė? Puiku – su išlyga, kad ji gera vadovė, o ne tik moteris. Moteris – rašytoja, dailininkė, mokslininkė ir apskritai profesionalė – fantastiška. Nereikia įrodinėti, kad moteris gali būti talentingesnė, protingesnė ir stipresnė nei vyras. Akcentas – žodis gali – išskirtinis protas ar kiti talentai automatiškai nepridedami gimus mergytei.

Apskritai daugelis klausimų, kuriais populiarumą ir finansavimą pelno šokoladinės moterys ir profesionalios feministės, reguliuojami įstatymų, asmeninio pasirinkimo ir... meilės. Kad ir kaip banaliai tai skambėtų. Meilė, pagarba ir gerumas griauna stereotipus – lyčių irgi.

Damos, jūs pykstate, kad vyrai žvelgia į jus kaip į seksualius žaisliukus, paslaugiai žiūrinčius jiems, alfa patinams, į akis? Meskite šalin patinų ir patelių teoriją – mes vis dėlto žmonės. Kaip spėjama, net turintys sielą. Rinkitės ne alfa patiną, o partnerį, mylintį ne teorinį tobulos moters įvaizdį, o jus – tokią, kokia esate. Manote, kad visi vyrai tokie – na, alfa patinai, – nesirinkite nė vieno. Gyventi be įsipareigojimų – savam kambary, su savo sąskaita banke ir vairuojant savo automobilį – ne nuosprendis, o teisė. Privilegija. Dėl kurios stengėsi visos moterų kartos iki mūsų. Kvaila išmesti tokią dovaną į istorijos šiukšlyną ir eiti kovoti dėl neskustų pažastų. Ar rožinio moteriškumo.

Nepirk šokoladinių mokslų kurso (verčiau tikrą šokoladą, o gal lašinių). Nelakstyk į vedų seminarus. Nediskutuok su vagina apie gyvenimo prasmę. Aukok labdarai. Eik dirbti savanore. Būk patenkinta savimi. Būk laiminga. Draugauk su vyrais. Ir matyk juose žmones.

#nebūkbeta. Būk savimi.

Elaima.lt

Naujausi straipsniai