Eglė Černiauskaitė: Neimk svetimo vyro

Eglė Černiauskaitė / Redos Mickevičiūtės nuotr.
Eglė Černiauskaitė / Redos Mickevičiūtės nuotr.
Šaltinis: Elaima.lt
2017-08-21 21:15
AA

Kad ir kokia būtų priešistorė, atvedusi į meilės trikampį, pabaiga bus neišvengiamai bloga. Vanduo šlapias, ugnis karšta, Ana Karenina baigia gyvenimą ant bėgių, o save apgaudinėti rizikinga.

Atskirai paimta kiekviena tokia istorija turi šansą baigtis gerai. Egzistuoja tikimybė, kad jūs, jis, jo buvusioji ir jos būsimasis suformuosite stabilią santykių figūrą, po kuria saugiai jausis vaikai ir namų augintiniai. Ir net prie Kalėdų stalo sėsite drauge – kaip didžiulė išplėstinė šeima. Tačiau tokios istorijos – taip pat retos, kaip šansas išlikti gyvai, trenktai žaibo. Kamuolinio. Dukart. Būna pasitaiko. Bet taip nykstamai retai, kad beveik neturi įtakos populiacijos ateičiai. Labai norėtųsi tikėti, kad esate unikali ir nepakartojama, taigi ir jūsų romanas – būtent toks? Be reikalo: egzistuoja baigtinis skaičius gyvenimo ir literatūros siužetų, o laiminga be išlygų pabaiga kartais išvis neįmanoma. Ir kaip turėtų atrodyti toji laimė?

Laikai nesikeičia: ryšys su vedusiu ar įsipareigojusiu kitai moteriai vyru – lygiai amoralus ir viduramžiais, ir dabar, net jei visiems ir pirmiausia sau tvirtinate, jog tai – meilė. Vagystė visada yra vagystė, net dengiama kilniu figos lapeliu, kad jausmai – užvis svarbiausia, jis tos, senosios, nebemyli (net jei tai tiesa – tai tik jų, bet ne jūsų reikalas), o tikra meilė nugali viską. Nenugali. O ir tikrumo negarantuoja prabavimo rūmai.

Dažnai sakoma, kad meilužė gali džiaugtis amžinu medaus mėnesiu, o jai, tai senai gyvenimo draugei, it pelenei atitenka visi juodi darbai: virti valgyti, auginti jo vaikus, skalbti kojines (laba diena, ši delikati procedūra seniai patikėta skalbyklei), slaugyti susirgusį sloga. Ir apskritai ji, ta kita, andainykštė, moteris, – apmaudus, bet laikinas reiškinys, kaip krituliai pietuose liepą. Ir jei jūs apie ją negalvosite, gal paaiškės, kad išvis išnyko nuo žemės paviršiaus.

Kad ir kokia svarbi jaustųsi nauja mylimoji, būtent į senosios raganos namus jis sugrįžta beveik visais vakarais ir per šventes.

Deja, ta, kita, moteris egzistuoja (bet gali nežinoti, kad egzistuojate jūs). Tai jai jis rašo žinutes, pliko arbatą, saugo telefone krūvą bendrų nuotraukų. Jie turi savų ritualų, kai kada – labai ilgą – praeitį ir daugiau ar mažiau bendrą ūkį (įsipareigojimai bankui susieja tvirčiau nei priesaika Dievo ir žmonių akivaizdoje), ir kartais vaikų. Ir kad ir kokia svarbi jaustųsi nauja mylimoji, būtent į senosios raganos namus jis sugrįžta beveik visais vakarais ir – neišvengiamai – per šventes. O jūs pabundate krečiama košmaro, kaip vyras, kurį jūs mylite, mylisi su savo žmona. Jis sako, kad seniai nesimyli? O kodėl turėtų? Jis turi teisėtą žmoną. Miega su ja. Taškas.

Sakote, užtat jis nemyli tos moters ir neturi, apie ką su ja kalbėti, o jūs, jūs – jo antroji pusė, sielos išrinktoji ir patikėtinė? Bet, pala, tai jai jis kažkada pasipiršo! Gal savo iniciatyva klaupėsi ant kelio ir užmovė žiedą, gal pasidavė aplinkybėms ar uošvio šantažui su šautuvu rankose ar nuotakos – su teigiamu nėštumo testu. Koks jums skirtumas? Kur kas labiau turėtų rūpėti, kodėl su jumis – tokia artima – nesiryžta pakartoti šito žingsnio. Ir vis dar gyvena su ta, su kuria nėra apie ką kalbėti.

Kaip manote, kodėl? Atsakymai apie atsidavimą vaikams, mirtiną senos žmonos ligą, milžinišką pareigos jausmą – išsisukinėjimai. Tiesiai tariant – melas. Net jei jis sakosi mylįs jus. Maža, kas ką sako, ir maža, koks plepys kažin kokiais laikais pareiškė, kad moterys myli ausimis. Ausys reikalingos klausytis, o apie vyro meilę reikia spręsti iš veiksmų. Jis pristatė jus savo draugams? Supažindino su tėvais? Bent neformaliai įteikė žiedą, patvirtinantį, kad turi rimtų ketinimų? Suformulavo tuos ketinimus? Klausė, kaip jums patinka jo sūnus ar dukra? Žodžiu, darė arba daro žygius ar tik pliurpia ir mėgaujasi nesantuokinio sekso malonumais?

Šita pasaka gali būti be galo. Nes turbūt visos, turėjusios reikalų su svetimu vyru, girdėjo visus tuos paprastučius argumentus apie išsemtus santykius ir didelę didelę meilę, kuriai nesvarbu sąlyginumai ir miesčioniškos vertybės. Ką padarysi, tai – amžinojo in ir jang dialogo dalis. Bet jis atsako už tai, ką sako, jūs – už tai, ką girdite ir kaip disponuojate išgirsta informacija.

Blizgūs žurnalai, šmaikštūs serialai ir laisvojo sekso ideologai beveik įtikino mus ir jus, kad seksas be meilės ir įsipareigojimų įmanomas (techniškai – taip, pakanka lubrikantų ir bent kokios varpos). Orgazmas buvo? Ko dar nori, laisvoji moterie? Kadaise reikėjo drąsos prisipažinti, kad nori tiesiog orgazmo. Šiandien – kad svajoji apie didelius jausmus, ištikimybę ir vyrą bei moterį, sukurtus vienas kitam. Gražiajame himne meilei nieko nekalbama apie greituką firmos tualete ar kelias valandas, nuvogtas po vakarėlio! Meilė egzistuoja – ji irgi nepasikeitė per šimtmečius. Tai kodėl norite keisti briliantą į stiklo karoliukus?! Kaip rodo pasaulio istorija, iš tokių mainų visada laimi tie, kas gavo briliantą!

Garbingi sandoriai vykdomi dienos šviesoje, o ne slapstantis tuščiuose kabinetuose ir sukant akis, nes bijoma sutikti pažįstamų.