Edvardas Žičkus: „Baisu pasijusti tobulam, nes tada nebeliktų ko siekti“

Edvardas Žičkus / Organizatorių nuotr.
Autorius: Žmonės.lt
Publikuota: 2018-05-03 09:26
Vienas žinomiausių televizijos laidų vedėjų, prodiuseris Edvardas Žičkus (35) save vadina realiai į gyvenimą žiūrinčiu maksimalistu, kuris labiau už viską nenorėtų tapti vidutinybe. Ir jam, regis, puikiai sekasi su tuo tvarkytis.

Savo gyvenimo pavadinti tobulu nedrįsta

Edvardą iš tiesų galima pavadinti sėkmingu žmogumi: puikiai klostosi jo karjera, yra apsuptas artimųjų ir gerų bičiulių, nuolat keliauja, gražiai gyvena. Bet savo gyvenimo pavadinti tobulu vyras nedrįsta: „Neįsivaizduoju, ką reiškia tobulybė. Neklysti? Betgi klysta net genijai! Matyti kelis žingsnius į priekį? Netikiu pranašystėmis! Nepargriūti einant net ir tiesiausiu keliu? Aš kartais parkrintu net stovėdamas, – nusišypso LRT laidos „Gyvenimas“ vedėjas ir prodiuseris E. Žičkus. – Niekada nebuvau labai gražus, sportiškas, charizmatiškas ar itin sėkmingas, ir viską, ką turiu dabar, užsitarnavau sunkiai dirbdamas. Bet man tai netgi patinka, nes įvairios patirtys neleidžia patraukti piršto nuo pulso. Dar ir dar kartą bandyti, ir vis nepasiduoti – tik taip galima priartėti prie norimo rezultato arba tariamos tobulybės. Ar verta? Pirmiausia, kiekvienas sau turime apsibrėžti, kas yra ta tobulybė.“

Norimi tikslai pasiekiami įdedant daug pastangų

Televizijos laidų prodiuseris įsitikinęs, kad dėl visko gyvenime reikia stengtis ir tik įdėjęs didelių pastangų gali pasiekti norimų tikslų. „Kartais sportuoju, sveikai gyvenu, stilingai rengiuosi, surengiu įsimintiną pasimatymą ar per akimirką gerai uždirbu, bet dėl šių dalykų reikia pasistengti. Ir netgi labai. Kai nesistengiu, tada pilnėju, nebūnu madingas, romantiškas, aistringas, skaičiuoju paskutinius eurus kišenėje. Ir tik pats dėl to būnu kaltas. Kuriuo atveju esu labiau savimi? Abiem! Ar kuriuo nors jų būnu tobulas? Toli gražu ne! Tačiau abiem atvejais trokštu būti geresnis. Manau, kad baisu pasijusti tobulam, nes tada nebeliktų ko siekti.“

Nebūti vidutinybe – Edvardo tikslas

Pirmiausia, profesinėje veikloje, todėl darbui jis save atiduoda šimtu procentų. Kadangi pats iš savęs išspaudžia visas jėgas, to reikalauja ir iš kitų: „Mėginu tai keisti, bet dar tik esu šių pokyčių link... Kartais išties būnu labai negailestingas ir kitus spaudžiu per daug, bet galiausiai dėl to iš jų sulaukiu padėkos. Nieko nepadarysi – esu maksimalistas ir visais gyvenimo atvejais ieškau ne lengviausio, bet teisingiausio kelio. Neslėpsiu, kad yra sričių, kuriose bent jau noriu jaustis geriausias. Visada žinojau, kad nėra nieko blogiau už vidurį. Kita vertus, puikiai suvokiu, kad Robbie Williamsu ar Princu Williamu irgi netapsiu, todėl mane tenkina būti tiesiog savimi. O tai irgi šis tas daugiau nei vidurys (nusišypso). O, kad galėčiau taip sakyti, turėjo praeiti ne vieni metai sunkaus darbo.“

Edvardas nebijo pripažinti, kad nesėkmes išgyvena sunkiai: dėl jų save graužia, nuvertina, ant savęs pyksta, naktimis nemiega ir net kartais verkia...

„Esu momentinės emocijos žmogus, todėl po pralaimėjimo, kol grįžtu į sveiką protą, galiu pats save suėsti. Emocijoms atslūgus viską pasveriu iš naujo ir suvokiu, kad pralaimėjimas – tokia pat greitai praskriejanti akimirka kaip ir pergalė.“

Šią savaitę Žmonės.lt skaitykite ir daugiau sėkmės istorijų!

Projekto partnerio inicijuotas ir parengtas turinys, už teksto turinį atsakingas partneris.

Naujausi straipsniai