Ne kiekviena pora prisimena dieną, kai susitiko ir krito vienas kitam į akį, dar mažiau jų prisimena tikslų pažinties laiką, tačiau operos solistai Edmundas Seilius ir Kristina Zmailaitė gali pasakyti jį minučių tikslumu – be dešimt šešios.
Šį sekmadienį TV3 laidos „Pasaulis pagal moteris“ žiūrovai išgirs istoriją, vertą meilės romano, ir įsitikins, kad brandi tėvystė į žmonių gyvenimus įneša naujų nuostabių spalvų.
Namuose, į kuriuos laidos kūrybinę grupę įsileido operos solistai, auga paauglė Barbora ir krykštauja pagrandukė Elžbieta, kurios gimimas nuspalvino šeimos kasdienybę pačiais maloniausiais pokyčiais ir pojūčiais.
Be dešimt šešios
Susipažino jiedu Muzikos ir teatro akademijoje, 1993 m. rugsėjo 9 dieną, lygiai be dešimt šešios, kaip tai atsitiko laidos žiūrovai išgirs iš pirmų lūpų – pora atvirai papasakos apie balso jėgą ir sutapimus, dėl kurių jiedu šiandien laimingai susituokę.
Kodėl Edmundas Kristinai pasipiršo tik o dešimties draugystės metų, kodėl taip ilgai delsė vesti savo mylimą moterį? Pora tuomet jau statėsi namus, neabejojo vienas kito jausmais, tad piršlybos atrodė natūralus žingsnis.
„Teko padaryti vakarienę ir išdėstyti beveik verslo planą, kaip čia viskas būtų“, – juokaudamas pasakoja pasipiršimo istoriją Edmundas, atskleisiantis ir kitą savo pusę – nagingą, darbščią ir sumanią. Pats sumūrijęs namo pamatus jau po kelių dienų šoko savo vestuvėse, tad jam tai iki šiol atrodo labai simboliška – tuomet buvo pakloti judviejų šeimos pamatai.
Gyvenimo džiaugsmas – dukros
Pirmoji judviejų dukra Barbora – jau paauglė, tad gyvenimas buvo įgavęs kasdienybės atspalvį, tačiau šeimoje atsiradus Elzytei vėl viskas nusidažė kitomis spalvomis.
Barbora visuomet norėdavo sesės, kurios, kaip sako ji pati, laukė visą savo gyvenimą. Mažąją Elzytę ji vadina didžiausia savo patirtimi ir iššūkiu ir negaili jai nei laiko, nei dėmesio. Pagrandukės atėjimas į šį pasaulį užtruko – pora gyveno aktyvų gyvenimą, vis atsirasdavo vienokių ar kitokių kliūčių, tačiau vieną dieną jiedu nusprendė – laikas.
Laidos vedėjai pasiteiravus, ar Kristinai nebuvo baisu gimdyti vaiką vėlesniame amžiuje, moteris neabejodama atsako – ne. Vaiko gimimas nėra kažkoks kosmosas, teigia ji, tad akivaizdu, kad į vaiko atėjimą moteris žvelgė ramiai ir buvo jam pasirengusi.
Pora papasakos ir apie mažosios gimimą, Edmundo vaidmenį jame ir tai, kas sekė vėliau, tad laidos žiūrovai nė akimirkai nesuabejos – metai šios poros užmojų neriboja. Pati Kristina neslepia, kad motinystė brandžiame amžiuje yra lengvesnė – daugiau pagalbos, ramybės, todėl ir pati dukrelė yra ramesnė. Jai pritaria ir Edmundas, teigiantis, kad su antru vaiku jaudulio ir nerimo kur kas mažiau, nei su pirmu.
Pora juokauja, kad šiandien Elzytė – jų šeimos direktorė, diriguojanti viskam. Į operinį dainavimą ji reaguoja... verksmu, o save atranda piešdama ant sienų, tad, kaip juokauja Edmundas, ateityje Lietuva galbūt turės garsią freskų meistrę.
Pora, kaip ir daugelis, dėl karantino prarado ir daugelį darbų, ir nemažai pinigų, tačiau tikina, kad nėra čia dėl ko verkti – toks gyvenimas, svarbu, kad mylimi žmonės šalia sveiki ir laimingi.