Editos Mildažytės dokumentiniame filme garsios moterys byloja apie Lietuvos praeitį ir dabartį

Rūta Ščiogolevaitė, Sigutė Stonytė, Rita Miliūtė ir Vaiva Mainelytė įkūnijo Lietuvos istorines asmenybes. / Kadrai iš filmo
Šaltinis: Žmonės.lt
AA

Liepos 6 dieną, Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną, Lietuvos televizijos (LTV) eteryje įvyko Editos Mildažytės istorinio dokumentinio filmo „Moterų siluetai Lietuvos istorijoje“ premjera.

Pusvalandžio trukmės filme autorė supažindino su trylika garsiausių ir įtakingiausių anų laikų ir šių dienų moterų, aštuonias iš jų įkūnijo garsios šių dienų moterys – žurnalistės, aktorės ir dainininkės.

„Daug ką lėmė fizinis ar charakterio panašumas. Tačiau visos moterys, kurios įkūnijo šias garsias asmenybes, yra pačios vertos atskiro filmo. Man jos visos labai fainos“, – juokėsi Edita. Visgi moteris dėl šio filmo sulaukusi daug žiniasklaidos dėmesio neskuba prisiimti visų laurų. „Nesijaučiu padariusi daugiau nei eilinę „Bėdų turgaus“ laidą“, – kukliai šypsosi pašnekovė.

Šiandieniniame skubančiame pasaulyje žmonės vis mažiau domisi istorija, tačiau dokumentinių filmų autorė E.Mildažytė neskuba jų smerkti. „Juk gyvenimas toks intensyvus, be to, žmonės yra pernelyg užsiėmę kompiuteriais, todėl, be savo profesinių dalykų, jie nieko daugiau ir nespėja. Kitas dalykas, mūsų istorikai yra tokie kvalifikuoti, kad kartais reikia vertėjo tarp profesionalo ir paprasto visuomenės žmogaus“, – priežastis, dėl kurių visuomenė istorija domisi tik prabėgomis, vardijo Edita.

Moterys, įėjusios į istoriją

Vaiva Mainelytė įkūnijo Lietuvos karalienę Mortą / Filmo stop kadras

Vieną iš filmo herojų, Lietuvos karalienę Mortą, įkūnijo Lietuvos kino legenda Vaiva Mainelytė. „Karalienę Mortą pasirinkau, nes ji buvo karaliaus Mindaugo žmona ir dėl šios poros krikšto. Nors vėliau Mindaugas atsimetė nuo krikščionybės, Morta yra laikoma Lietuvos krikščionių globėja“, – apie personažų pasirinkimą Žmonės.lt pasakojo E.Mildažytė. 

Lietuvos didžioji kunigaikštienė Birutė šiame dokumentiniame filme atsidūrė dėl to, kad buvo ne tik antroji kunigaikščio Kęstučio žmona, bet ir todėl, kad buvo žymiausio Lietuvos valdovo Vytauto motina. Šią garsią didikę filme įkūnijo ne ką mažiau garsi šių dienų atlikėja Rūta Ščiogolevaitė.

Vaiva Mainelytė įkūnijo Lietuvos karalienę Mortą / Filmo stop kadras

„Toliau filme figūruoja Lenkijos karalienė ir Lietuvos kunigaikštienė Bona Sforza. Ji buvo Milano dvaro kunigaikštytė, atitekėjusi į šitas žemes, ir didžioji reformatorė – Valakų reforma yra jos nuopelnas, Valdovų rūmai yra jos sumanymas. Ji taip pat buvo Žygimanto Augusto mama“, – sakė dokumentinio filmo autorė. Šią moterį įkūnijo operos solistė Sigutė Stonytė. „Ji tiesiog dieviškai suvaidino Boną“, – džiaugėsi E.Mildažytė.

Bona Sforza į Lietuvą atnešė daugybę dalykų, tarp jų – daržoves ir šakutę. Ji taip pat prisidėjo Lietuvoje kuriant renesansinę dvaro kultūrą. „O profesorius Edvardas Gudavičius ją vadina finansų genijumi“, – garsios moters nuopelnus vardijo Edita.

Filme taip pat neapsieita be visiems gerai žinomos antrosios Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto žmonos, Lenkijos karalienės Barboros Radvilaitės. Ją filmo kūrėja vadina meilės heroje. Barborą įkūnijo garsi balerina Beata Molytė. „Šalia Barboros norėjau paminėti ir pirmąjį Statutą bei moterų teises, kaip jos buvo aptariamos ir išskiriamos, bet man nebetilpo“, – kai kurių svarbių dalykų nepaminėjimą paaiškino E.Mildažytė.

Vaiva Mainelytė įkūnijo Lietuvos karalienę Mortą / Filmo stop kadras

„Moterų siluetai Lietuvos istorijoje“ žurnalistė Rita Miliūtė įkūnys lietuviškąją Žaną D‘Ark – Emiliją Pliaterytę. „Nors ją istorikai vertina gana skirtingai, kai kurie net sako, kad ši istorija per daug išpūsta, tačiau Emiliją vieną tokią turime, dėl to ir džiaugiamės“, – Žmonės.lt tikino E.Mildažytė.

O buvusiai TV laidų vedėjai Laurai Imbrasienei filme teko persikūnyti į Sofiją Tyzenhauzaitę – pirmąją nelietuviškai rašiusią romanistę. „Kai Lietuvos bajorija prisijungė prie Napoleono žygio į Maskvą, nebuvo ypatingai didelių represijų. Vėliau paaiškėjo, kodėl imperatorius Aleksandras I buvo draugiškas Lietuvos lenkų bajorams. Tokį jo elgesį lėmė ilgalaikė pažintis ir draugystė su Sofija. Tai gana įdomi ir graži meilės istorija“, – filmo detales atskleidė laidos „Bėdų turgus“ vedėja E.Mildažytė.

Dokumentiniame filme atlikėja Veronika Povilionienė suvaidino rašytoją Juliją Žymantienę-Žemaitę. Filmo autorė pasirinko šią rašytoją todėl, kad norėjo paminėti knygnešystės fenomeną ir lotyniško šrifto draudimą. „Pagal feminizmo taisykles turbūt turėjau pasirinkti Gabrielę Petkevičaitę-Bitę, bet pagal laikmetį Žemaitė tiko labiau ir ji juk vienintelė buvo pavaizduota ant lietuviško lito“, – argumentavo Edita.

Vaiva Mainelytė įkūnijo Lietuvos karalienę Mortą / Filmo stop kadras

Technologines ir komunikacines naujoves filme atspindi pirmoji Lietuvos pilotė ir parašiutininkė Antanina Liorentaitė, kurią įkūnijo žurnalistė Neringa Skrudupaitė.

„Toliau man reikėjo pasirinkti ką nors iš sovietinio periodo. Nenorėjau imti tremtinės, nes tai nevisiškai atspindi visos visuomenės lūžius, todėl pasirinkau lietuvių kino ir teatro aktorę Eugeniją Pleškytę. Jos tėvai buvo išvežti į tremtį, todėl ją ir brolį užaugino vyresnė sesuo, o vėliau Eugenijos brolis buvo nuteistas myriop ir turėjo visą laiką slapstytis. Jos charakteris labai gerai atskleidžia dramatizmą“, – skaudžią herojės vaikystę nupasakojo E.Mildažytė.

Vaiva Mainelytė įkūnijo Lietuvos karalienę Mortą / Filmo stop kadras

Savo dokumentiniame filme TV laidų vedėja nepamiršo ir išeivijos atstovių. Editos nuomone, šiuos lietuvius geriausiai atstovauja lietuvių kilmės archeologė ir antropologė Marija Gimbutienė ir primatologė Marija-Filomena Galdikas. „O didžiausia šiandieninės mūsų scenos žvaigždė yra operos solistė Violeta Urmanavičiūtė-Urmana. Nieko ryškesnio turbūt niekada neturėjom“, – neabejojo pašnekovė. Paskutinė, tryliktoji, moteris svarbiausiųjų sąraše – šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Filmo kūrėja grožėsis Panemune

Nors daugelis žiūrovų, o ypač filmo aktorės, su nekantrumu laukė premjeros, kuri įvyko penktadienį, 13.30 val., pati filmo autorė Edita Mildažytė liepos 6 dieną leido grožėdamasi Panemunės apylinkėmis. Su draugų kompanija Edita apsilankė ne tik Raudonės pilyje, bet ir mažuose kaimeliuose, kur susipažino su pamario kultūra.

Skaitykite daugiau