„Aš priklausau tai vilniečių mažumai, kuri Sausio 13-ąją neveikė nieko. Nieko negyniau, negalėčiau papasakoti savo nuopelnų dėl labai paprastos priežasties: mano dukrai tuo metu buvo 3 mėnesiai“, – atvirai prisipažino žurnalistė ir televizijos laidų vedėja Edita Mildažytė.
Tačiau moteris tą naktį išgyveno asmeninę dramą, mat jos keturiolikmetė sesuo Sausio 13-ąją visiškai netyčia atsidūrė tankų apsuptyje. „Mes kaip tik važiavome pro Televizijos bokštą ir mano seseriai tebuvo 14 metų. Kadangi prieš tai iš Maskvos išsiųsta delegaciją į Vilnių, tai visi buvo nusiraminę, kad puolimo tą naktį nebus, tad aš savo seserį išleidau prie bokšto. Atrodė, kad tą naktį viskas nurimo, tačiau kai parvažiavome namo ir įsijungėme televizorių, pamatėme, kad pradėjo važiuoti tankai ir aš maniau, kad išprotėsiu belaukdama žinios apie savo seserį“, – Žmonės.lt pasakojo E.Mildažytė.
Žurnalistė, belaukdama žinių, į kasetes įrašinėjo viską, ką transliavo radijas ir televizija. Žinių apie seserį šeima sulaukė tik paryčiais, kuomet paauglė parsirado namo.
Kiek mes turime išsilavinusių žmonių, baigusių aukštąjį mokslą, kiek mokančių skaityti ir rašyti, šitaip sočiai mes niekada nevalgėme“.
Vis dėlto, moteris tikino nesuprantanti žmonių, kurie drįsta burbėti, jog nepriklausomoje Lietuvoje prastai gyvena. „Amžinas sėdėjimas ir burbėjimas prie gero neprives. Reikia judinti smegenis ir raumenis. Mano močiutė pragyveno Lietuvos susikūrimą, Smetonos perversmą, rusų atėjimą, vokiečių atėjimą, karą, per kurį gimė vaikai, tada vėl rusų okupaciją, pokario šaudymai ir trėmimai, perestroikos ir vėl nepriklausomybės atėjimą. Tai pagalvokit kiek tai kartai reikėjo visko pamatyti.“
„Mes gyvename ne dėl dešros ar tualetinio popieriaus, ne tam, kad tik pavalgytumėme, o dėl to, kad turime aukštesnių tikslų. Jeigu tu gyveni ir jautiesi nelaimingas, tai tavo sieloje yra problema, o ne šildymo sąskaitoje“, – Žmonės.lt kalbėjo E.Mildažytė.
Vienintelis dalykas, kurio Edita pasigenda Lietuvoje – pilietiškumas. Nors ji pati Sausio 13-osios įvykiuose nedalyvavo, tačiau puikiai prisimena lietuvių vienybę, kurios dabar, deja, trūksta. „Pilietiškumą žmonės turi vystyti nuo savęs. Pavyzdžiui, lauke prisnigo ir kažkodėl visiems atrodo, kad tą sniegą kažkas turi nukasti. Taigi pasiimkime kastuvą, nukaskime ir visiems bus naudos. Išsiplaukime laiptinę, nusipjaukime žolę. Keikia žmonės tą valdžią, bet ji juk iš dangaus nenusileidžia, juk jie buvo kažkieno bendraklasiai, bičiuliai ir visi tame pačiame kieme užaugome“, – sakė žurnalistė.