Atlikėja Eleonora Sebrova, buvusi grupės SEL lyderio Egidijaus Dragūno mylimoji, prasitarė, kad „turi autizmą“. Moters teigimu, ji jau kelerius metus žino, jog turi autizmo spektro sutrikimą. Tiesa, diagnozę nusistatė pati. Viešumoje vis daugiau žmonių garsiai prabyla apie tai, jog patys arba jų artimieji gyvena su psichikos sveikatos sutrikimais ir ligomis. Toks atviras kalbėjimas padeda rauti įsišaknijusius stereotipus. Tačiau ar visais atvejais vieši pareiškimai yra gerai?
Apie tai, jog „turi autizmą“ Eleonora Sebrova pranešė dalyvaudama Delfi TV laidoje „Nepatogūs klausimai“.
„Monake vyks Johno Caudwello renginys, skirtas autizmu sergantiems. Ten daro tyrimus, turi centrus, surenka daug pinigų. Ir Lietuvos žvaigždės prisideda, buvo ten Bunkus, Viktorija, Indrė Kavaliauskaitė buvo renginio vedėja, tikrai visi padeda. Man ta tema yra jautri, nes jau seniai žinojau, kad turiu autizmą.
Autizmas yra toks, kad arba tu gali labai stipriai kristi į depresiją, arba skristi. Labai ilgai domėjausi, dar santykių su Egidijumi metu ėjau aiškintis. Nesu gydytoja, negaliu komentuoti, gal koks bipolinis yra“, – laidoje „Nepatogūs klausimai“ kalbėjo Eleonora.
Diagnozavimo procesas Lietuvoje ilgas ir sudėtingas
Pasak Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ Valdybos pirmininkės Kristinos Košel-Patil, Lietuvoje gyvena tūkstančiai autistiškų asmenų, kurie neturi oficialios autizmo diagnozės.
„Autizmo diagnozės nustatymas yra ilgas, o Lietuvoje dar ir sudėtingas procesas. Nemaža dalis gydytojų studijų metu negavo jokių žinių apie autizmą, todėl gali trūkti kompetencijos atpažinti autizmo spektro sutrikimo atvejus ypač kai nėra intelekto sutrikimo.
Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“ jau trejus metus su „Psichikos sveikatos perspektyvomis“ kelia šalies gydytojų psichiatrų ir vaikų paauglių psichiatrų kompetenciją autizmo diagnostikos klausimais, siekdamos, kad diagnozavimo kelias būtų kuo aiškesnis. Oficialus diagnozės nustatymas, kaip dalijasi suaugusieji autistiški asmenys, kuriems autizmas buvo diagnozuotas jau suaugus, kad patvirtinimas iš gydytojų lūpų reiškia palengvėjimą ir savęs supratimą”, – teigia K.Košel-Patil.
Lietuvoje gyvena tūkstančiai autistiškų asmenų, kurie neturi oficialios autizmo diagnozės.
Jos nuomone, džiugu, kad vis daugiau įžymių žmonių kelia psichikos sveikatos temas – tai paskatina žmones atkreipti dėmesį į savo psichinę sveikatą, neužsidaryti savyje.
Tačiau ji atkreipė dėmesį ir į vieną svarbų momentą, kurio nereikėtų pamiršti.
„Svarbu nepamiršti, kad autizmas yra spektras ir visų atvejai skirtingi, pagalba reikalinga kitokia, visuomenės vertinimas skirtingas – jeigu vienas žmogus puikiai gali integruotis visuomenėje ir pasiekti stulbinamų rezultatų karjeroje, kitam gali būti reikalinga pagalba visą gyvenimą. Jeigu žmogus jau turi įtarimų dėl savo psichinės sveikatos, svarbu nenustoti ieškoti atsakymų bei rekomenduojama kreiptis į profesionalus, kurie padės nustatyti, kokios individualizuotos pagalbos reikia”, – patarė Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ Valdybos pirmininkė.
Svarbu, koks kontekstas
Du paauglius autistiškus sūnus auginantis fotografas ir video turinio kūrėjas Giedrius Matulaitis, kalbėdamas apie atvirus viešų žmonių prisipažinimus, kad turi Autizmo spektro sutrikimą, atkreipė dėmesį į žinutės turinį ir kontekstą.
„Sakyčiau, kad labai svarbu, kokiame kontekste ir koks komentaras yra pateiktas. Negaliu vertinti kiekvieno pasisakymo, bet iš esmės tai, manau, kad kuo daugiau bus informacijos ir žinučių apie autizmą, tuo bus geriau. Be abejo, ji turi būti pozityvi“, – savo nuomonę išsakė vyras.
Pašnekovo nuomone, laisvai pasiekiamos ir teisingos informacijos apie autizmą Lietuvoje vis dar labai trūksta.
„Aš manau, kad viešų žmonių pasakymai, kad jis asmeniškai susidūręs arba pažįsta kažką, kas turi autizmą (gal jo vaikas autistiškas) padeda mažinti stigmą“, – įsitikinęs G.Matulaitis.
