E.Puidokaitė-Bruzgulienė – atvirai apie dvynukių gimimą: „Buvo akivaizdu, jei mamai blogai, gali nelikti visų...“

Elena Puidokaitė-Bruzgulienė / Nerijaus ir Gintarės nuotrauka
Elena Puidokaitė-Bruzgulienė / Nerijaus ir Gintarės nuotrauka
JŪRATĖ RAŽKOVSKYTĖ
Šaltinis: Žmonės
2021-12-08 19:52
AA

Pagimdžiusi dvynes ir dėl koronaviruso buvusi ištikta komos, žurnalo „L’Officiel Lithuania“ prodiuserė, „L’Officiel Kids“ redaktorė Elena Puidokaitė-Bruzgulienė (40) tik po beveik trijų savaičių pamatė savo vaikus – Elžbietą ir Liuciją.

„Tada gulėdama reanimacijoje mintyse vis kartojau: „Nieko man nereikia, kad tik išgyvenčiau... kad tik galėčiau būti su savo šeima.“ Dukrytės buvo ženklas, kad ir aš turiu gyventi“, – prisimena. Tas sunkiausias dienas iš Elenos, jos vyro verslininko, žurnalų savininko Tado Bruzgulio (44) ir vyresnėlės Elenos dukters Saulės (14) atminties geriausiai trina dabar jau septynių mėnesių mažylių juokas ir ašaros.

Pamenu, kaip pernai prieš Kalėdas su Tadu paskelbėte, kad laukiate vaikelio. Pramogų pasaulio naujienas sekantys žurnalistai tikrai buvo pasižymėję priminimą, kada reikės rašyti apie Bruzgulių šeimos pagausėjimą. Ir staiga – tyla, jokių žinių.

Tuo metu mūsų gyvenime vyko drama – kad galėtume apie ją prabilti, prireikė nemažai laiko ir jėgų.

Laukiausi dvynių, mano sveikata buvo gera. Dvynius išnešioti paprastai trunka kiek mažiau laiko nei esant įprastam nėštumui – ne keturiasdešimt savaičių, o trisdešimt šešias, jei mamos organizmas puikiai susitvarko – gali būti ir ilgiau. Bet trisdešimt trečią nėštumo savaitę susirgau koronavirusu. Pradžioje atrodė, kad visai nesunkiai: šiek tiek skaudėjo gerklę, šiek tiek pakilo temperatūra.

Aišku, susirgo visi namiškiai, bet atrodė, kad tuoj pasveiksime ir viskas bus gerai. Nekėliau panikos, net neišsigandau, suvokiau, kad negaliu stresuoti, negaliu labai gąsdintis, nes nešioju kūdikius.

Praėjus savaitei nuo užsikrėtimo man staiga ėmė blogėti – prasidėjo plaučių uždegimas, trūko oro, per dieną vienas plautis pajuodo, paskui – antras... Gydytoja liepė kviesti greitąją ir važiuoti į ligoninę. Buvo akivaizdu, kad jei mamai blogai, vaisiams bus dar blogiau. Gali nelikti visų... Atsidūriau ant operacinio stalo. Nemačiau gydytojų veidų – tik skafandruose, kaukėse paskendusias figūras, kurios vykdė savo pareigą.

Po cezario pjūvio gimė mano mergaitės. Girdėjau jas. Pradžioje vieną, po minutės – antrą. Bet man jų neparodė. Nebuvo laiko – reikėjo žiūrėti ir manęs, ir jų. Tik vėliau sužinojau, kad mano naujagimiai Lietuvoje buvo pirmi, kurie gimė sirgdami koronavirusu.

Dažniausiai naujagimiai užsikrečia jau gimę – nuo sergančios motinos artumo. O mūsų atvejis iki šiol neaiškus ir vis dar tiriamas – sutikau teikti visą reikiamą informaciją. Net medikai tuo metu nelabai žinojo, kaip elgtis ir kas bus.