Devyniasdešimt vakarų iš eilės žymus džiazo atlikėjas ir kompozitorius Andrejus Polevikovas savo „Facebook“ paskyroje dalinosi tiesioginėmis trasliacijomis, kurių metu skambėjo jo laisvos improvizacijos bei žymūs džiazo standartai.
Kaip gimė šis sumanymas?
Pirmas vakaras buvo vietoje atšaukto koncerto. Kad neprarasčiau emocinės formos, susikoncentravimo jausmo, atsisėdau ir pradėjau groti. Toks koncertas iš namų. Dar nežinojau, kad tai virs 90 dienų maratonu. Nuo to laiko įvyko iš tiesų ilga kelionė su savo atradimais ir įžvalgomis. Jos iššaukė diskusijas su pačiu savimi.
Kokias įžvalgas tu turi omenyje?
Nesitikėjau, kad tiek prisikaupė manyje, jog galėjau kurti kiekvieną vakarą, improvizuoti, mėgautis muzikavimu. Kažkokiu būdu pats save pažinau iš naujo. Tai reta patirtis. Vėliau atėjo ir pasimetimo laikotarpis, jaučiau nuovargį. Tas nuovargis nėra vien nuo grojimo. Karantino režimas paveikė emocinį foną. Bet nusprendžiau, kad grosiu kiekvieną vakarą, noriu to, ar ne.
Kodėl taip nusprendei?
Pradžioje iš azarto. Vėliau pajutau, kad tai puiki galimybė peržengti savo ribas, išstumti save iš patogios būsenos. Įdomu stebėti iš šono patį save. Tarkim, kaip prie šitos pačiam sau iškeltos užduoties prisitaiko smegenys. Jos visą dieną kaupia medžiagą, įspūdžius, o vakare tai išsilieja improvizacijoje. Tokį glaudų ryšį tarp kūrybos ir kasdienybės aš stebėjau lyg po padidinamuoju stiklu. Būdavo ir kitaip. Lengvai pagroji, lengvai užmiegi.
Ar buvo pagunda padaryti pertrauką?
Buvo. Bet užsibrėžtas tikslas nugalėjo.
Tikslas buvo groti 90 vakarų?
Ne. Groti nuo paskutinio koncerto prieš karantiną iki pirmojo po jo.
Ar tai reiškia, kad tikslaus vakarų skaičiaus nežinojai?
Ne. Maniau, kad grosiu iki birželio pabaigos. Tokį laiko tarpą užsibrėžiau.
Reikia turėti nemažai užsispyrimo ir savidisciplinos tokiam tikslui. Apie ką tau pačiam šitas laikotarpis? Galbūt tai tapo tavo asmeniniu rekordu?
Nenorėčiau kalbėti apie rekordus, ne tai buvo tikslas. Bet kad tai buvo puikus trenažas, valios išbandymas, tai jau tikrai. Valia šiandien sąvoka ne iš populiariųjų. Dabar norisi daug ir iškart. Kaip kalbėti su studentais apie valios ugdymą, jeigu galbūt mano paties valia jau snaudžia. Dabar žinau, kad viskas gerai.
O savidisciplina… Tikrai pajutau, kad šitas užsispyrimas nedavė šansų karantinui pakirsti mane.
Koks tau atrodo atlikėjų gyvenimas po karantino švelninimo?
Viskas nuo nulio. Visi vienu metu nori koncertuoti tose pačiose vietose. Muzikantų daug, salių mažai. Nenorėčiau būti pesimistu, bet žiūriu realistiškai. Muzikantų laukia ne pati geriausia vasara. Tikiuosi, tik vasara.
Pirmasis pokarantininis Andrejaus Polevikovo koncertas įvyks šį penktadienį, Verkių Vandens malūne, 19 val.