Išgirdus „Happeak” bendraturčių Tomos ir Gedimino Dambrauskų istoriją aplanko vienintelė mintis – jų angelas sargas labai stiprus. Didelis noras susilaukti vaikų kartu atsinešė skaudžių išbandymų – persileidimas, kasdienis vaistų leidimasis į pilvą, galiausiai dirbtinio apvaisinimo komplikacijos, kurios sukėlė grėsmę net jaunos verslininkės gyvybei. Tačiau šiandien dviejų jaunų žmonių veidus puošia plačiausios šypsenos – jie nuostabių dvynukų Vėjos ir Uvio tėvai.
Toma atvirauja, jog vos tik sutikusi savo vyrą Gediminą Dambrauską, po kelių dienų pažinties jam iškart pasakė, kad nori šeimos čia ir dabar. Nors moteris bijojo, kad jau kartą šeimą sukūręs ir sūnų auginantis vyras nenorės šeimos, tai nepasitvirtino.
„Tuo metu man buvo 28-eri. Galvojant apie ateitį ir ne vieną vaikutį, visai nesinorėjo laukti ir vėliau rizikuoti. Gydytojai man atlikto svarbius ir kartu labai skausmingus tyrimus, o po jų verdiktas buvo paprastas – nestresuoti, nesinervinti, susinormalizuoti gyvenimo ritmą ir laukti. Tačiau, kaip aš galėjau nestresuoti, jei minčių apie vaikus buvau tiesiog apsėsta? Visgi vėliau vis vien prireikė tam tikrų intervencinių procedūrų, po kurių aš pastojau ir lyg nušvito akyse, kad viskas su mumis gerai.
Bet staiga vėl smūgis. Devintą nėštumo savaitę sužinojau, kad vaisiaus širdelė nebeplaka. Vieną dieną pabudau ir pajutau, jog krūtinės nebespaudžia, tai buvo tarsi ženklas, kad kažkas čia ne taip…”
Antrasis bandymas pastoti ir išnešioti vaisių buvo sėkmingas, tačiau be galo skausmingas. Ir nors Toma šiandien plačiai šypsosi ir svajoja apie dar didesnę šeimą, klausant jos šiurpai neapleidžia odos.
Įsodinus du embrionus po savaitės Toma pasijuto nekaip, jo pilvas pradėjo didėti dėl nežinomų priežasčių. Atlikus kraujo tyrimus paaiškėjo, kad organizme trūksta skysčių, visi organai jų atsisako, o jie tiesiog koncentruojasi pilvo zonoje. Jauna mama pasakoja, kad po dirbtinio apvaisinimo tai gali nutikti moterims, kurių kūno masės indeksas mažesnis nei nustatyta norma.
Gydytojai Tomai kasdien kartojo, kad nutraukus nėštumą visos kančios pasibaigs, užsiminta buvo net apie mirties tikimybę, tačiau moteris buvo stipri ir tikėjo, kad jai pavyks ir pasveikti, ir išsaugoti užsimezgusią gyvybę. Ir ne veltui.
Visą interviu su Toma Dambrauske skaitykite gruodžio pradžioje pasirodysiančiame Mamų radijo istorijų ir fotografijų leidinyje „Įkvepiančiai motinystei“, kurį bus galima įsigyti didžiųjų miestų parduotuvėse.
