Gimdyvės padėjėja arba trumpiau – dula Lietuvoje nėra dažnai girdimas terminas. Tačiau dulų asociacijos pirmininkė Lina Gabrijolavičienė prisipažįsta, kad šis dalykas šiuo metu sparčiai populiarėja. Ilgą laiką viešųjų ryšių srityje dirbusi Lina dula tapo prieš keletą metų. Anot jos, toks karjeros pokytis gyvenime įvyko natūraliai – paprasčiausiai gimus vaikams į senąjį darbą grįžti nebesinorėjo. Lina taip pat jautė, kad gimdymas jai paliko žaizdą, kurią su savimi ji nešiojosi ne vienerius metus. Tiesa, toji žaisda nėra fizinė, tai, anot moters, sielos skausmas.
Esate baigusi politikos mokslus, tačiau kardinaliai pakeitėte darbo kryptį, tapote dula. Kaip gyvenimas jus nuvedė šios veiklos link?
Man pačiai šis pokytis neatrodo drastiškas. Politologiją aš baigiau 2000-aiais. O dula aš tapau 2016-2017 metais. Tame tarpe buvo daug visokių pokyčių, gimė mano vaikai, pasikeitė visa pasaulėžiūra. Prieš išeidama į motinystės atostogas aš dirbau viešųjų ryšių srityje, sėkmingoje, didelėje įmonėje. Paauginusi vaikus suprantau, kad ten grįžti negaliu, nenoriu ir nebeturiu kuo būti naudinga įmonei.
Kaip susidomėjote šia neįprasta veikla?
Dulomis susidomėjau natūraliai, per asmeninę patirtį. Pagimdžiusi, supratau, kad mano gimdymas buvo kažkoks ne toks ir visąlaik nešiojausi mintį, kad kažkas buvo negerai. Mediciniškai – viskas teisinga, gimdymas sklandus, greitas, nesunkus, o aš vaikštau su didele žaizda. Ji nebuvo fizinė, tai – sielos žaizda. Kai kažkoks klausimas tampa aktualus, tu pradeda apie tai mąstyti, rinkti informaciją, girdėti apie tai. Aš pasikalbėjau su draugėmis. Pradėjau suprasti, kas su manimi įvyko, kas gali būti kitaip. Ir kaip tik tuo metu Lietuvoje atsirado pirmosios dulos. Apie 2013-uosius atsirado pirmieji dulų mokymai, dulų asociacija. Pasaulyje dulos yra atsiradusios jau seniai, Lietuvoje – tai šviežias dalykas.
Lina Gabrijolavičienė / Asmeninio albumo nuotr.
Ar dulos Lietuvoje jau tampa populiariu dalyku?
Nei taip, nei ne. Tai yra stipriai ir greitai auganti sritis. Gimdymo patirtį su dulomis kol kas turi šimtai moterų, ne tūkstančiai.
Ar daug moterų nori tapti dulomis?
Mes sulaukiame labai motyvuotų moterų kreipimosi. Į mus kreipiasi moterys, kurios yra apie tai girdėjusios, jos žino, kas tai yra. Skaičiai kol kas nėra dideli – dulų irgi yra dešimtimis, ne šimtais.
Ar ši veikla reikalauja medicininio išsilavinimo?
Ne, tačiau tarp dulų yra moterų, kurios yra baigusios akušeriją, slaugą ar kitą medicinos sritį, tačiau tai nėra reikalavimas. Laukiantis ir gimdant moterims kyla begalė klausimų, ir tik nedidelė jų dalis yra iš medicinos srities. Dula gali padėti atrasti į juos atsakymus ar sprendimus, išsigryninti savo vertybes ir poreikius, priimti emocijas ir patirtį.
Kaip atrodo dulos diena su gimdyve?
Pats gimdymas sudaro tik dalį viso bendravimo. Daug laiko moteriai dula skiria dar iki jo – susitinka, kalbasi, klausosi, susirašinėja. Man atrodo, kad nemažai komforto teikia galimybė laukiantis ir auginant naujagimį turėti kam paskambinti bet kokiu klausimu, gauti atsakymą, patarimą ar kontaktą, kur ieškoti pagalbos ar informacijos. O kartais – tiesiog pasidžiaugti ar pasiguosti, nes emocijų laukiantis vaiko daugeliui kyla tikrai begalė, ir ne visas jas gali suprasti partneris.
Kai moteriai prasideda gimdymas, ji paprastai skambina ir papasakoja, kaip jaučiasi, ar žada į ligoninę važiuoti pati, ar norėtų, kad dula atvažiuotų jos paimti o gal nori, kad dula keletą valandų su ja praleistų namuose. Moterys jaučia, kur joms yra saugiau, kur ir su kuo jos tuo metu nori būti. Vienos kviečiasi dulą vos prasidėjus pirmiems sąrėmiams, kitos – gimdymui jau gerokai sustiprėjus. Gimdymas apskritai yra individualus, kaskart net ir tos pačios moters išgyvenamas kitaip, ir galimybė skirti jai tokį dėmesį, kokio būtent jai būtent dabar reikia ir yra vienas dulos dalyvavimo privalumų. Kad moteris galėtų gimdyti sklandžiai, svarbu, kad ji galėtų giliai atsipalaiduoti, kad jai fiziškai būtų patogu, o emociškai – saugu. Tai dula ir stengiasi suteikti, o priemonės ar metodai – ne taip svarbu.
Rūpintis nėščia moterimi – atsakingas įsipareigojimas, ar nebūna baisu?
Visų pirma, man labai svarbu perduoti žinutę moterims, kad nėštumas ir gimdymas yra jų atsakomybė. Visi kiti gali tik padėti, patarti, parekomenduoti pasinaudodami savo patirtimi ar žiniomis. Tačiau niekas taip gerai nejaučia vaiko, neturi tokio kontakto, nepažįsta savo kūno, kaip jinai. Šitą dalyką nepaprastai svarbu suvokti: niekas kitas nepriims geresnio sprendimo negu tu ir negyvens su to sprendimo pasekmėmis. Ir kai tai supranti, pasidaro lengviau. Žinoma, aš prisiimu atsakomybę už tai, ką darau, ką aš jai kalbu, tačiau nepriimu už ją sprendimų.
Jūs būnate šalia, tikriausiai, svarbiausią dieną moters gyvenime. Ar vėliau palaikote ryšį su tomis moterimis, kurioms padėjote pagimdyti?
Dulos ir nėščiosios kontaktas išties yra labai intymus. Apie moterį, tu galbūt nežinai daugybės dalykų, tačiau kartais žinai apie tokius intymius dalykus, apie kuriuos nieks daugiau nežino. Paprastai po gimdymo mes susitinkame bent vieną kartą – išsišnekame, pabūname. Su dauguma, vienoks ar kitoks kontaktas išlieka. Tai dažniausiai nebūna įprasta draugystė. Tiek žmonių, kiek sutinki būdama dula, tiesiog netilptų į tavo gyvenimą, bet tai yra ypatingas santykis, ypatingas ryšys. Dažniausiai jis labai malonus.
Ar jums emociškai yra sunku stebėti gimdymą?
Gimdymas man yra labai gražus dalykas. Iš šalies stebėti gimdymą yra kitaip, nei pačiai gimdyti. Tame yra didelė dulos darbo vertė, tai – ne jos pačios procesas ir ji nėra tiek į jį pasinėrusi. Ji gali viską matyti iš šalies, tačiau tuo pat metu ir nebūti abejinga, nes tą moterį žino, pažįsta ir jaučia. Tai iš dalies yra tarsi buvimas šalia įsimylėjusios draugės. Tu supranti, ką ji jaučia, kas jai rūpi ir kuo jinai gyvena, bet tai yra ne tavo istorija. Arba būti šalia besiskiriančios draugės, nes gimdymai irgi būna įvairūs. Viename gimdyme gali būti įvairių etapų. Gali būti didelių pakilimų, nuosmukių, susidūrimų su savo silpnybėmis. Gimdymas yra didelis išbandymas – ir fizinis, ir emocinis, ir dvasinis. Man svarbu sąmoningumas, svarbu palaikyti savo emocinę higieną, kad gimdančiajai neperduočiau savo lūkesčių, baimių ar nerimo, kad jos istorijoje nedalyvaučiau kaip savojoje. Gimdančios moters smegenys yra išskirtinai plastiškos – nyksta ir kuriasi daugybė naujų neuronų ryšių ir aplinka jiems tikrai gali daryti milžinišką poveikį.
Kaip artimieji reagavo į jūsų sprendimą mesti darbą perspektyvioje viešųjų ryšių įmonėje ir pasirinkti tokį neįprastą darbo variantą?
Aš esu priėmusi ir daugiau sprendimų, kurie mano artimiesiems atrodė keisti: nustojau valgyti mėsą, ar gerti alkoholį. Tačiau tai yra mano gyvenimas ir aš elgiuosi taip, kaip man atrodo priimtina. O vyras mane labai palaiko, be jo būtų sunku dirbti dula, bet kada išeiti iš namų ir pasakyti, kad nežinau kada ir kokios būsenos grįšiu (šypsosi).
