Dr. Kęstutis Lekeckas pristato vienetinių kostiumų kolekciją ir dalijasi netikėtais faktais apie vilną

Kęstučio Lekecko kūryba / Miglės Golubickaitės nuotr.
Kęstučio Lekecko kūryba / Miglės Golubickaitės nuotr.
Šaltinis: Žmonės
2021-01-14 10:42
AA

„Vilnai reikia poilsio. Ir jei drabužius iš šio audinio prižiūrėsite teisingai, jų net skalbti nereikės“, – pribloškiančiu faktu pasidalino žinomas dizaineris, KTU Dizaino centro docentas, medžiagų inžinerijos, technologijų dr. Kęstutis Lekeckas.

Savo srities specialistas ir kūrėjas apie visuomenės mėgstamą natūralią žaliavą žino tikrai daug. 

„Nes tai – mano kasdieninio darbo įrankis“, – su šypsena patikino pašnekovas. 

Būtent iš itin kokybiškos vilnos gimė ir jo naujausia, vienetinių vyriškų kostiumų kolekcija.  Ji, pasak mados žinovų, yra ypatinga bei iš tiesų nepakartojama.

„Pasiūti antrą tokį kostiumą būtų neįmanoma, nes nerealu gauti identiškų audinių – skirtųsi spalvos, dydis, raštai. Be to, taip tvirtinti leidžia ir jų atsiradimo istorija“, – sakė K. Lekeckas.

Tuo visiškai užtikrintas dizaineris papasakojo, jog būtent karantinas suteikė galimybę bei laiko peržiūrėti  mados namų leKeckas „archyvus“. 

„O juose radau nemažai itin bangių ir kokybiškų audinių likučių, iš kurių ir gimė nebepakartojama kolekcija“, – sakė autorius. 

Kęstutis Lekeckas pristato vienetinių kostiumų kolekciją (20 nuotr.)
+14

Išskirtinis skiautinių dizainas, anot autoriaus, suteikia drabužiams daug platesnį panaudojimo lauką. Tradiciniam derinyje su marškiniais ir kaklaraiščiu toks kostiumas gali atrodyti labai puošniai bei puikiai tikti šventiniams sprendimams, tačiau švarkas patraukliai žiūrisi ir prie džinsų, ir kitokiuose kasdieniniuose deriniuose.

Vilna, pasak K.Lekecko, yra ypatinga žaliava – ji ne tik gali būti itin brangi, bet ir reikalaujanti neįprastos priežiūros. Dar pokalbio pradžioje užsiminęs, jog vilnai reikia poilsio, kūrėjas patikslino – „įsikibti“ į vieną vilnonį drabužį bei jį vilkėti kasdien nederėtų. 

„Ji gyva, todėl reikalauja „laiko sau“. Per poilsį vilna ne tik atgauna savo vertingiausias savybes,  bet ir apsivalo. Ji – nelaiko kvapo. Tai yra viena iš priežasčių, dėl kurių besiilsinčių vilnonių drabužių net nereikia skalbti“, – žiniomis dalinosi K.Lekeckas. 

Kuo vilnos gija plonesnė, tuo, pasak dizainerio, ji brangesnė ir vertingesnė. Dėl išskirtinės vilnos gijos struktūros gaminant audinį jame atsiranda oro tarpai, tiek šildantys, tiek sukuriantys komforto jausmą.

Kęstučio Lekecko kūryba / Miglės Golubickaitės nuotr.

Vilnonių kostiuminių medžiagų kokybės indeksas žymimas skaičiumi nuo 80's iki 250's – jis reiškia pluošto gijos kokybę ir storį. Jeigu vilna turi tokį žymėjimą, galima neabejoti jos kokybe. Dažniausiai nuo 80's iki 120's kokybės audiniai pasirenkami verslo kostiumams, o kai skaičius siekia daugiau nei 130's – išskirtiniams prestižiniams gaminiams. Vos kas 0,5 mikrono kintantis parametras pasiekia pačią aukščiausią kokybę kaip vilnos gijos storis yra 11,25 ir žymimas 250's.

Toks vilnos ženklinimas yra kilęs iš Didžiosios Britanijos ir ankščiau reiškė, kiek verpalų galima suverpti iš maždaug 1 kg vilnos. Tarkim, jeigu iš 1 kg suverpiama 1 km žaliavos, tai vilnos kokybės indeksas yra 100's. Aukštesnės kokybės vilna išgaunama ne tik iš avių. Pavyzdžiui, kašmyras yra šukuojamas iš kašmyro ožkų, vienu kartu pasidžiaugiant vos apie 100 g tinkamos žaliavos.

Brangiausia, pasak K.Lekecko, yra vikunijos vilna – gyvūnai iššukuojami tik kas 3 metus, o vieno metro iš jų vilnos gimusio audinio kaina siekia 1800 – 3000 eurų. Tad, skaičiuojama, kad vikunijos vilnos, kuri yra maždaug 8 kartus šiltesnė nei avies vilna, paltas kainuotų apie 20 000 eurų. 

Kęstučio Lekecko kūryba / Miglės Golubickaitės nuotr.

„Brangiausios vilnos pluošto rodiklis yra 1,25 mikronų. Ji yra maždaug penkiolika kartų plonesnė už naujagimio plauką“, – sakė K.Lekeckas. 

Kurdamas dizaineris visada galvoja ne tik apie savo darbą, bet ir globalias problemas. 

„Maksimalus žaliavų panaudojimas kyla ir iš noro tausoti gamtos išteklius. Juk  tai, kas mus supa, yra taip trapu, o pasaulinių organizacijų pranešimai, kad trečdalį metų žmonija, išnaudojusi visus resursus, gyvena avansu, iš tiesų neramina, – sakė K.Lekeckas, – Gamta ir tvari mada tarsi persipynė bei paskleidė pagrindinę žinutę – ir būdami šiuolaikiški galime laikytis tų vertybių, kurios kuria ateitį“. 

Pasak kūrėjo, tvarus mados dizainas yra orientuotas į ilgaamžiškumą, todėl audinio kokybė ir į ateitį orientuoti dizaino sprendimai neleis drabužiui ilgus sezonus prarasti savo aktualumo.

K.Lekecko, savo kūryboje visiškai nenaudojančio poliesterio, kuriamos mados akcentas – natūralūs audiniai, ilgalaikiškumas, universalumas bei įdomios detalės. 

Kęstučio Lekecko kūryba / Miglės Golubickaitės nuotr.