Jau seniai galvoju, kad kalendorius pribrendo revoliucijai. Mėnesių lapus reiktų perklijuoti, nes iš tikrųjų Naujieji metai prasideda ne sausį, bet kovą. Tada kartu su pirma saule vyrus pažadina staugiantis noras gyventi.
Paprastai jis kyla staiga ir šiek tiek primena nesvarumo būseną. Grąžina į paauglystę ir įlieja į kraujagysles keistą nostalgišką troškimą kažką keisti, kažko siekti ir gyventi taip, kaip visada svajojai. Nepaisant to, kad dabar gal net įdomiau gyveni.
Galiausiai supranti, kad iš tiesų už visko slepiasi gana paprastai nusakomas noras – susirasti moterį, su kuria tiesiog norėsis kartu sulaukti žiemos.
Nežinau, ar ir jums, vienišos damos, nutinka kažkas panašaus, tačiau anksčiau ar vėliau visi susiduriame su tuo pačiu klausimu: kur dingo visos potencialios antrosios pusės? Todėl net jei tai niekaip nesusiję su pavasariu, noriu pasidalyti keletu patarimų, kaip ne tik įsimylėti, bet ir sulaukti atsako.
Bendrauk su naujais žmonėmis. Žinoma, su savo kompanija išeiti į miestą visada jaukiausia, bet draugus tu jau susiradai, o jei tas simpatiškas ano draugo draugas jau penktą penktadienį iš eilės nerodo tau dėmesio, turbūt ir neparodys.
Šokių aikštelėje, prie baro ar prie staliuko – kartais pabūkite vienaskaita, o ne daugiskaita.
Vienišiems pažinčių ieškotojams nėra dviprasmiškesnio galvosūkio nei būrelyje šokančios panos. Jos taip gundančiai šėlsta ir juokiasi – tokios atsipalaidavusios ir pražydusios. Kartais šoka ant striptizo ribos, glamonėja viena kitą, o tu iš tiesų nesupranti, ar tai tik meilės išsiilgusių princesių show-off’as, ar trumpam nuo savo karalių pabėgusių karalienių savisauga. Niekada nežinai, ar priėjęs prie vienos iš bakchanalijos deivių laimėsi romantišką vakarą su Afrodite, ar gausi moralinį pliaukštelėjimą per žandą nuo viso įniršusio furijų kolektyvo.
Todėl tai net ne patarimas, bet prašymas: mielosios, jeigu norite, kad jus pakviestų šokiui – parodykite tai akivaizdžiau. Šokių aikštelėje, prie baro ar prie staliuko – kartais pabūkite vienaskaita, o ne daugiskaita.
Atrask naujas vietas. Arba naujai pažvelk į senąsias. Kiekvienas turime savo stereotipų, kurie kartais ištiesia ranką, o kartais – pakiša koją. Mieste yra daug puikių vietų, bet į kai kurias aš tiesiog neinu nusiteikęs ieškoti pažinčių. Kėblinu ten susitikti draugais, išgerti alaus, o gal tiesiog atsipalaiduoti savoje atmosferoje. Bet niekada neįjungiu radaro. Ne todėl, kad ten nėra gražių merginų. Tiesiog susiformavau tokius stereotipus. Kartą su draugais išsišnekėjom, kad mes tuos pačius barus vertinam skirtingai. Vienam tai – medžioklės plotai, kitam – kaip tik ramybės erdvė. Esu įsitikinęs, kad tavo ir mano sąrašiukas taip pat skirtųsi. Galbūt todėl iki šiol prasilenkdavom. Taigi siūlau sandėrį: ir tu, ir aš paieškokime naujų vietų arba įdėmiau apsidairykime senosiose, ok?
Užkalbink pirma. Ano draugo draugą, pažįstamą, kurį atsitiktinai sutikai bare, ar tiesiog vyruką, kuris kažkodėl pasirodė stebuklingai žavus. Ne todėl, kad šiuolaikiniai vyrai drąsūs tik pažinčių portaluose. Tiesiog ir mes patys ne viską sugebame pastebėti. Sako, šviestuvų salone tik per trečią apsilankymą pradedi regėti iš tiesų dailius šviestuvus. O mūsų atveju mes turime tik vieną trumpą vakarą, kuriame kiekviena fėja žėri ryškiau už kitą. Todėl jei išvydai patinkančias vyriškas rankas, šukuoseną ar dar kažką, padidink atsitiktinumo šansus – prieik prie manęs. Tada ir man bus lengviau tave pastebėti. Tiesa, čia turiu pasakyti, kad lietuvės kasmet tai daro vis drąsiau. Vieną iš nuostabiausių savo meilės istorijų taipogi pradėjau ne aš...
Turėk paslaptį. Skleisk jos kerus aplink save net ir tada, kai regis, nieko nedarai – nesišypsai, nesiūbuoji klubais, o tiesiog žiūri pro langą. Taip, mes, vyrai, esam pusakliai patinai ir dažniausiai pražiopsom įvairias subtilybes, bet kaip tik todėl mes užuodžiam paslaptis ir jos mus gundo. Be to, kai esam medžioklėje, t. y. iš esmės visada, kai būnam vieniši, mūsų juslės paaštrėja. Net ir tiems dalykams, kuriuos per ilgus bendravimo metus pamirštame. Bet, mano mielos damos, jūs turite būti sąžiningos ir su savimi. Ilgi bendravimo metai jūsų dėmesį detalėms irgi atbukina.
Pasitikėk savimi. Įjunk šį režimą dar prieš išeidama iš namų. Pasitikėk savim tiek, kad apsirengtum tai, ką labiausiai nori vilkėti. Pasikvėpink ir pasidažyk taip, kaip tai darytum dėl savęs, o ne kad kam nors įtiktum. Eik į tą vietą, kur šią akimirką trokšti. Išeik iš jos, jei lūkesčiai nevirto realybe. Užsisakyk savo mėgstamą gėrimą, net jei tai yra džinas su toniku ar arbata. Apsidairyk aplink, kai šauna nenumaldomas noras apsidairyti. Elkis, kaip nori, nes vidinė laisvė visada atsijoja nevykėlius ir sudomina įdomiausius. Beje, pasitikėjimo savimi visada daugiau, jei turi paslaptį (žr. prieš tai buvusią pastraipą).
Trumpai apibendrinant, būk savimi ir atsiverk nuotykiams. Viskuo kitu pasirūpins jo didenybė Pavasaris ir jo vasalas Laimingas atsitiktinumas. Manau, kad net nebūtina kažko laukti. Gal susitinkam tiesiog dabar?