Mielos damos, ar jums patinka vyrai su barzdomis? Nežinau, ar pastaraisiais metais ši mada tapo visuotine, ar barzdos ir ūsai suvešėjo tik mano aplinkoje. Tačiau žinau, kad plaukai abejingų nepalieka, ypač jei želia ne ant pakaušio.
Akivaizdu, kad yra dvi moterų rūšys: vienos dievina barzdočius, o kitos tiesiog negali pakęsti ant žandų styrančių gyvaplaukių. Pastaroji frazė – tai citata.
Egzistuoja ir dviejų rūšių vyrai. Vieni jau želdino smakrus, kai jūs susipažinote, todėl kitaip jų ir neįsivaizduojate. Kiti nusprendžia įrėminti savo veidus plaukais jūsų akyse.
Čia ir prasideda tikroji drama. Išlenda netikėtos detalės, nes savo žodį jau būna tarusi gamta. Paaiškėja, kad ne vyras renkasi sau barzdą, o barzda – vyrą. Mat ji nebūtinai želia ant žandų, o kartais – nors pasiusk – plaukeliai tiesiog tingi prasikalti kai kuriuose lopinėliuose, ir nieko tu jiems nepadarysi. Dažnai ir barzdos spalva nežvilga taip, kaip tų juodbruvų modelių iš plakatų.
Jeigu sprendimas tapti barzdyla gimsta pirmąsyk gyvenime, šiame taške barzdos epopėja tampa hamletiška. Auginti ar neauginti, žinant visas aplinkybes? Ar nebus gėda išeiti į gatvę? O gal vis tik dailiai sužels? Čia ypač svarbų vaidmenį atlieka pagrindinės mūsų gyvenimo aktorės. Ne tik mylimosios ar draugės, bet ir bendradarbės ar pirmąsyk sutiktos merginos. Nes jos visos turi nuomonę ir yra ypač kompetentingos barzdos klausimu.
Mamoms, žinoma, negražu. Sesėms – neįprasta. Mylimosioms, draugėms ar bendradarbėms – priklausomai nuo jų įsitikinimų.
Tačiau pradedančiam barzdos augintojui svarbu ne tik ką jos galvoja, bet ir kaip tai išreiškia. Turbūt jau patyrėte, kad kritika šioje situacijoje gali suveikti ypač „motyvuojančiai“.
Todėl, jei matote, kad vyrui jo barzda iš tiesų netinka, geriau griebkitės gudrybių. Pavyzdžiui, padovanokite naujų technologijų prigrūstą brangų skustuvą arba vizitą pas barzdaskutį. Tačiau vyras gali pasinaudoti dovana visaip kitaip, nei planavote. Pavyzdžiui, iš barzdaskučio parkulniuos tiesiog tvarkingiau atrodydamas ir su liepsnojančiu užsidegimu grįžti ten vėl.
Galite atsisakyti su juo bučiuotis, nes prasikalę šeriai duria į skruostus. Bet jei vyras pasiryžo, jis kantriai išlauks tol, kol šeriai virs plaukeliais ir šis argumentas išgaruos kaip losjono kvapas.
Jums teks susitaikyti su šaltu bejausmiu faktu, kad nuskusti barzdylos smakrą pajėgus tik laikas.
Galiausiai patirsite, kad turbūt niekam nepavyks atkalbėti barzdai pasiryžusio vyro, nebent pažadėtų naują ferarį arba naktį su dviem moterimis.
Taigi jums teks susitaikyti su šaltu bejausmiu faktu, kad nuskusti barzdylos smakrą pajėgus tik laikas. Tai gali užtrukti mėnesius ar net metus, bet jeigu ji jam iš tiesų netinka, jis galiausiai tai supras pats. Tiesa, net ir tada nesigailės barzdočiaus karjeros, nes augino barzdą ne dėl mados ar komplimentų.
Moterys dažosi ketindamos išryškinti arba paslėpti detales. Vyrai augina barzdas, kad iš esmės pabrėžtų savo vyriškumą. Todėl pirmiausia mes galvojame ne apie formas ar spalvas. Iš pradžių gimsta sprendimas: auginsiu. Auginsiu dėl savęs, žinodamas, kad bet kada galėsiu pasidarbuoti peiliuku. O gal vieną dieną užsiželdinsiu naują.
Sakytum, liūdnos žinios, gerbiamos moterys. Tačiau šis smakro ūkininkų sujudimas turi ir milžinišką privalumą. Jis įkvepia nebijoti eksperimentuoti su savo išvaizda. Čia labiausiai noriu kreiptis į kuklesnes savo skaitytojas.
Mielos damos, jeigu vyras gali auginti ir karpyti savo veido plaukus, kas draudžia eksperimentuoti jums? Nebijokite keistis. Mainykite šukuosenas, plaukų spalvą ir netgi pačią kirpėją. Išmeskite seną lūpdažį, atraskite naują kvepalų aromatą. Arba pasidabinkite mano sena svajone – skrybėlaite. Paverskite šį pasaulį įvairesniu ir margesniu. Tada ir pavasaris trokš greičiau ateiti.
Vyriškumą pabrėžti norintiems vyrams fantazijos užtenka tik veidaplaukiams. Žinau, kad jūsų vaizduotė kur kas lakesnė.