Dovilės Filmanavičiūtės-Miss Sheep įspūdžiai iš Kijevo: neįtikėtinai pigu, o moterys ten vyrams – karalienės

Dovilė Filmanavičiūtė sužavėta kelione į Kijevą / Asmeninio albumo nuotr.
Dovilė Filmanavičiūtė sužavėta kelione į Kijevą / Asmeninio albumo nuotr.
Šaltinis: Žmonės.lt
2017-02-07 21:15
AA

Mėgautis mada Kijeve? Netikėtas sprendimas, bet toks būdingas pašėlusiai dainininkei, reklamos agentūros „Ogilvy“ Skaitmeninių ir turinio sprendimų skyriaus vadovei Dovilei Filmanavičiūtei-Miss Sheep (30 m.).

Kodėl sugalvojote važiuoti į Ukrainą. Ar tik tai ne viena paskutinių vietų Žemėje, kur reikėtų ieškoti mados ir stiliaus?

Aš niekada neskirstau šalių ir miestų pagal tai, kurioje jie vietoje tam tikroms paieškoms. Pamenu, daug žmonių man yra sakę, kad Milanas yra pats baisiausias Italijos miestas, jame nėra ką veikti. Kai ten nuskridau pirmą kartą, vis tiek ką veikti radau, ką pamatyti, kur rasti įkvėpimo.

Taigi, ir skaitytojams siūlau niekada neklausyti nieko kito, tik savo širdies. Jei norisi kažkur nuvažiuoti, tai ir važiuokite.

Į Ukrainą vykti sugalvojome su draugėmis – „Vogue“ žurnale skaitėme, kad mados savaitė Kijeve yra tas renginys, kurį aplankyti yra privaloma visoms fashionistoms. Pagalvojome, o kodėl ne? Skrendam!

Man jau labai norėjosi ir reikėjo kokio nors šviežio oro gūsio galvoje.

Kaip patekote į mados savaitę, greičiausiai tai nėra taip paprasta?

Praėjusią savaitę Kijeve vyko dvi mados savaitės. Viena, po garsaus prekių ženklo „Mercedes Benz“ vėliava. Kita – tiesiog Kijevo mados savaitė. Mes skridome į tą, kuri po vėliava, – smagiai pasakojo Dovilė. – Bilietai į ją neparduodami. Į renginį patenka tik kviestiniai svečiai ir žurnalistai. Taigi, prisiminiau senus laikus – pasikabinau akreditaciją po kaklu ir pirmyn!

Vienu metu galvojome, kad tų akreditacijų negausim. Laiškas iš Kijevo į pašto dėžutę įkrito labai netikėtai. Pirmadienį gavome žinią, kad esame laukiamos, kitą trečiadienį jau skridome. Bet man patinka avantiūros.

"Vogue" žurnale su draugėmis skaitėme, kad mados savaitė Kijeve yra tas renginys, kurį aplankyti yra privaloma visoms fashionistoms.

Ką išvydote, kokios kolekcijos, koks bendras įspūdis?

Tiesą pasakius, jausmas dviprasmiškas... Renginys vyksta labai gražioje architektūrine prasme arenoje, kai kurie pasirodymai išmėtyti po miestą – kad ir meno galerijoje po tiltu.

Viskas sustyguota, labai labai daug dėmesio skiriama jauniems dizaineriams, kuriais itin domisi svečiai iš užsienio.

Tačiau, jei lyginsime Kijevo renginį su mūsiške “Mados infekcija”, galiu drąsiai teigti, kad mes – kūrybiškesni, laisvesni. Na, kaip ukrainiečiai mėgsta sakyti, mes – Europa. Mūsų dizaineriai įdomesni.

Mada man toks diletantiškas pomėgis, tačiau ją stebėdama aš visada savęs klausiu, ar tai ką matau, man yra ateitis ar ne. Tai Kijeve ateities nemačiau. Bet užtat mačiau keletą tikrai neblogų kasdienybei pritaikytų (ready to wear) kolekcijų, kurias pati mielai dėvėčiau. Na, tas, su vienaragių ir kanarėlių aplikacijomis (juokiasi). Labai patiko dizaineriai Vozianov, Anna K.

Beje, sutikau ir mūsų Agnę Kuzmickaitę. Ji dalyvavo toje dalyje, kur jaunimas rodosi mados skautams. Nuoširdžiai sakau: Agnė tikrai keletu galvų aukščiau už daugelį tenykščių dizainerių. Labai patiko man šis jausmas. Toks nacionalinis pasididžiavimas.

Greičiausiai įdomiausia tai, kas šalia podiumo – o kas gi ten? Turtai, kailiai, pinigai ir kartu – nerealios stiliaus idėjos?

Oi, pinigų ten nemažai. Vėl gi, jei lyginame su mūsų renginiais, mes iš nieko sukuriame nuostabius derinius ir taip visais įmanomais būdais demonstruojame savo meilę madai ir kūrybiškumą.

Tuo tarpu Kijeve tos, kurios stilingiausios, dažniausiai ir labai prabangios. Labai daug brangių prekės ženklų vienoje vietoje, trumpai tariant.

Tačiau matėme ir kitaip. Taip, kaip labiau patinka mums, asmeniškai.

Buvome pakviestos į vienas dūzges. Jis vyko labai labai gražiame name, kuriame po vienu stogu reziduoja krūva jaunų dizainerių. Štai ten – jaunatviška laisvė, gera muzika ir labai daug įdomių pokalbių iki ryto. Toks smagus šaršalas, kuriame sutinki vieną iš „Google“ regiono vadovių, o ji pasakoja, ką pažįsta Vilniuje arba kelias valandas su grafikos dizaineriu iš Liuksemburgo daliniesi kaip Baltijos šalys taikosi su Putino veiksmais. Šita dalis man labiausiai patinka (juokiasi).

Dovilė Filmanavičiūtė sužavėta kelione į Kijevą / Asmeninio albumo nuotr.

Ką be domėjimosi mada dar nuveikėte Kijeve?

Dainavau karaokė! Juokas juokais, dainuoti baruose – Kijevo žmonių hobis. Man labai paliko įspūdį ta žmonių drąsa ir nesuvaidintas įsijautimas. Jei jie ir negali, vis tiek dainuoja. Ir tai taip žavu.

Ir šiaip…Kai kažkur važiuoji atvira širdim, tai ir to veiksmo kažkokio nestandartinio pasitaiko. Žmonės patys limpa pažindintis.

Kijevas – keistas miestas. Toks grubus ir didelis ar didingas, net nežinau, kuris žodis jam labiau tinka. Tuo pačiu – toks liūlantis ir skęstantis rūkuose – motušės šešėlio čia ilgai ieškoti nereikia. Ji pati ant kiekvieno kampo primena apie save. Na ir kas, kad šalia vietinės, šurmuliuojančios, dejavu halės, tviska “Chanel”...

Ten labai pigu. Nesuvokiamai. Vien ko verti šešiolika euro centų už taksi kilometrą. Jei jūs manęs klaustumėte, aš čia ir dabar liepčiau jums planuoti gastronominę kelionę. Nes Kijevo gastronominis pasaulis...Jis pribloškia kur kas labiau nei tos juokingos kainos.

Juokina ir tų klasiškų restoranų pavadinimai. Šuo suėdė balandį, Avies medžioklė, Mylimas dėdė, Nuostabių žmonių gyvenimas. Juokinga juk, ar ne? Taigi, važiuokite į Kijevą valgyti.

Tik štai neskubėdama čia radau ir kur kas daugiau nei tie pavadinimai ir sąskaitos. Mane tiesiog pakerėjo Kijevo žmonės. Jie nuoširdžiai sako „s bogom“ (su Dievu), jie žarstosi komplimentais, jie su moterimis elgiasi kaip su brangiais paminklais, burba kažkaip lengviau nei mes

Pakerėjo Kijevo žmonės. Jie nuoširdžiai sako „s bogom“ (su Dievu), jie žarstosi komplimentais, su moterimis elgiasi kaip su brangiais paminklais, burba kažkaip lengviau nei mes.

ir supranta, kad yra Valstybė, su jais gera dainuoti karaokę, nes jie drąsūs ir širdingi, jie kūrybingi, paprasti, draugiški, su jais smagu kalbėtis.

Beje, Kijeve turėtų patikti ir hipsteriams. Netyčia susipažinome su geriausiu Ukrainos barmenu, laimėjusiu tokį titulą konkurse. Jis parodė šiek tiek naktinio Kijevo. Įspūdinga!

Ar tik nesugebėjote ir apsipirkti?

Oi. Na…ką čia slėpti? Toje dizainerių rezidencijoje lengvai pasitaškiau banko kortele…Batai, juvelyrika, paltai…Tik niekam nesakykit, prašau.

Kokių patyrėte nuotykių?

Kad visas Kijevas buvo vienas didelis nuotykis. Na, ar jūs šiaip sugalvotumėte važiuoti pailsėti į Kijevą vasario mėnesį?

Be to, kad man visur šaukė „žiūrėkit, Adele eina“, o centriniame turguje prisipirkome eršketo ikrų ir nuo „Uber vairuotojo gavome velnių, kad jie gali būti nebūtinai tikri, tai galbūt kvailiausiu ir juokingu galiu vadinti tik viešbučio pasirinkimą. Labai norėjosi kažko nestandartinio. Išsirinkom. Seną laivą ant Dnepro upės. Ledai į laivo šonus baladojasi, antys aplink kvaksi. Turbūt reikėjo vasarą tai daryti…Ir su aukštakulniais bateliais turbūt po sniegus braidyt nereikėjo. Gal vasarą geriau…

Bet juk kitaip nebūtų ką prisiminti, ar ne?

5 Dovilės Filmanavičiūtės „Privalu Kijeve“ žaliems arba nemokantiems rasti gerų vietų, ritualų svečiose šalyse.

Jei sugalvosite nuskristi vakarienės į Kijevą, guldau galvą už šiuos:

„Šoti“ – gruziniškas, nuostabus, su židiniu ir sprangsinčiomis malkomis bei degančios medienos kvapu.

„Ochota Na Ovets“ – turbūt vienas geriausių azijietiškų restoranų, kuriuose esu buvusi. Visomis prasmėmis.

„Liubimij diadia“ – pribloškiantis žydiškų patiekalų restoranas. Tuo pačiu labai madingas, labai konceptualus ir apgalvotas, nerealiai svetingas aptarnavimas.

„Ostania barikada“ – į šią vietą nueiti tiesiog PRIVALU. Restoranas yra slaptas, pirmiausia reikia užeiti į ukrainiečių meno parduotuvėlę ir pasakyti slaptažodį. Jums atidarys sieną-duris ir jūs atsidursite tik iš ukrainietiškų produktų šedevrus ruošiančiame restorane-muziejuje. Eisite į trumpą ekskursiją, o paskui jau – skanaus.

„Žizn zamečiatelnich liudei“ – vieta tobuliems pusryčiams. Mano rekomendacija – kiaušiniai su grybais, krevetėmis ir avokadais.

Ar buvo su kuo paflirtuoti?

Čia būtų galima atskirą knygą parašyti, kaip ukrainiečiai elgiasi su moterimis. Karalienės. Taip trumpai galiu apibūdinti jausmą. Jiems tai gaunasi net tuomet, kai vaikinui tėra 25 metai. Lyg ir neturėtum iš jo reikalauti brandaus bendravimo, bet nesupranti, kaip čiauškant prabėga naktis.

Dovilė Filmanavičiūtė sužavėta kelione į Kijevą (47 nuotr.)
+41