„Kai grįžau gyventi į Lietuvą, apsidraudžiau pasirinkdama dirbti tris skirtingus darbus, kad vienam žlugus, liktų kiti du“, – pasakoja dainininkė Donata Virbilaitė, ilgus metus kūrusi gyvenimą Londone. Tačiau dabar atlikėja sako likusi be visų trijų darbų ir be pajamų.
Laidoje „Bučiuoju. Rūta“ žinoma moteris pasakoja, kad prasidėjus pandemijai ir karantinui, ji neteko galimybės koncertuoti ir vesti renginius. Vėliau, uždraudus užklasinę veiklą, ji nebegali vesti privačių vokalo pamokų vaikams. O visai neseniai privatūs darželiai ėmė atsisakinėti muzikos pamokėlių darželinukams, kurias vesdavo Donata.
„Pastaruoju metu tenka gyventi iš kelių šimtų eurų, nes mano visos veiklos uždraustos. Jau susikroviau kalną drabužių, kuriuos, jei prireiks, parduosiu. O jei jau bus visai blogai, teks išparduoti savo muzikos studijos įrangą“, – pasakoja dainininkė.
Donata tikino nesuprantanti, kodėl jos privačios vokalo pamokos neleidžiamos, nors į jos studiją užsuką po vieną vaiką, patalpos nuolat vėdinamos, dezinfekuojamos. „O štai prekybos centruose pilna žmonių, jų veikla kažkodėl nestabdoma“, – piktinasi atlikėja.
Kita laidos viešnia, šešių vaikų mama Jurgita Pocienė pasakoja apie savo buitį prasidėjus nuotoliniam mokymui. Keturi iš šešių Jurgitos vaikai yra moksleiviai. „Kiekvienam reikia kompiuterio, reikia atskiro kambario, reikia pagalbos. Tai tikrai sudėtinga, nes aš negaliu kiekvienam nupirkti po kompiuterį“, – kalba daugiavaikė mama.
Žinomos Lietuvos mamos dalijasi savo patirtimi, kaip joms sekasi mokyti savo atžalas namuose. „Mano dukra Cecilija pareikalavo, kad parodyčiau jai savo aukštojo mokslo diplomą, nes manė, kad aš esu nekompetentinga su ja ruošti namų darbus“, – juokiasi Indrė Stonkuvienė.
Koronavirusu sirgusi dainininkė Nijolė Pareigytė sako supratusi, koks sunkus mokytojų darbas. „Jiems tikrai reikėtų pakelti atlyginimus, nes nuo mokytojų priklauso mūsų ateitis. Todėl man labai pikta, kai išgirstu tokius dalykus, kad Seimo nariai nori pasiskirti sau rentas iki gyvenimo pabaigos. Geriau mokytojams daugiau mokėtų, o ne savimi rūpintųsi. Gėda! Gerai, kad tokių nesąmonių Seimas vis dėlto nepriėmė.“