Prieš 10 mėnesių į Lietuvą gyventi iš Jungtinės Karalystės sugrįžusi dainininkė Donata Virbilaitė sako nesitikėjusi sulaukti tiek daug neigiamos nepažįstamų ir su ja asmeniškai nesusidūrusių žmonių reakcijos. „Vietoje to, kad kažkas patapšnotų per petį už tai, kad po klajonių visgi nusprendžiau sustoti ir puoselėti vertybes gimtajame krašte, buvau apipilta keiksmažodžių, netolerancijos ir pykčio lavina“, – pasakoja Donata.
Jau kurį laiką gimtojoje šalyje apsistojusi Donata Virbilaitė, kuri anksčiau laimę kurti bandė Didžiojoje Britanijoje, sako vis dažniau sulaukianti nepažįstamų žmonių užgauliojimų ne tik internete, bet ir gatvėje.
„Ne kartą praeiviai yra mane šaukę vardu, į akis pasakę, kad esu labai stora, turėčiau persidažyti plaukus, nusivalyti strazdanas. Anksčiau galvojau, kad taip gyventi neįmanoma. Ir dabar sugrįžus į Lietuvą buvo mintis susikrauti lagaminus ir keliauti iš kur atvykus.
Pati esu už tiesą ir nuoširdumą. Visuomet pasakau, jei draugei suknelė netinka, bet tikrai neįžeidinėju jos, jei nepasikliauja mano nuomone ir vis tiek tą suknelę nusiperka.“
Donata neslepia, jog norėtų, kad greičiau išauštų toji diena, kai žmonės suvoks kiekvieno teisę į pasirinkimo laisvę.
„Mums reikia išmokti vieni kitus gerbti. Galų gale suvokti, kad esame ne klonų fabrike gaminti, o kiekvienas savaip unikalūs bei įdomūs.“
Moteris tikina nenustosianti kalbėti apie šią problemą, kol tą daryti gali. Pati ji socialinėje erdvėje net ėmė viešinti jai rašančių ir keiksmažodžiais besiplūstančių asmenų nuotraukas. Viena iš paskutiniųjų ją šokiravusių žinučių buvo iš vienos moters, kuri savo feisbuko profilyje puikuojasi nuotrauka su mažamečiu vaiku.
„Nemalonu, kai mylinčios mamos rodo tokį pavyzdį savo vaikams. Daugiau pagarbos ir meilės linkiu ne tik artimui, bet ir nepažįstamui, kaimynui, močiutei su gėlėmis gatvėje, klaidą padariusiam vairuotojui, dviratininkui be atšvaito ir visiems dirbantiems tokius darbus, kurie gal jums atrodo bevertis laiko švaistymas“, – sakė Donata, paviešinusi vienos ją įžeidusios moters nuotrauką.
„Nebeskaičiuoju tokių draugiškų pasiūlymų kaip: „ryža p....ink atgal“, „kiaulės čia niekam nereikalingos“, „niekas neėmė užsienyje, grįžo šiukšlinti Lietuvos“. Niekur pasaulyje nemačiau tiek pykčio vienas kitam. Čia greičiau įkąs, užtrenks duris, apipils degutu ir laikys pasaulio atmata. Žinau, kad daugelis mūsų tą patiria tik retas nebijo kalbėti. O kalbu, nes šalia smerkančiųjų sutikau ir nuostabių žmonių, susiradau draugų. Tikiu, kad kartu susikūrę savo mažą pasaulėlį galėsime atsiriboti nuo negatyvių emocijų ir jas skleidžiančių mūsų taip mylėtos Lietuvos piliečių. O dar labiau tikiu, kad tolerancijos tikrai galima išmokti.“