Ką padarytum dėl savo svajonės? Londone gyvenantis klaipėdietis Dominykas GUZAUSKAS (29) dėl svajonės atsidurti scenoje su savo mėgstama grupe „Coldplay“ padarė viską. Ir šio užsispyrusio vaikino tikslų bei svajonių sąrašas nė kiek netrumpėja.
„Man atrodo, kiekvienas žmogus turi svajonę bent kartą gyvenime sutikti savo herojų – dainininką, aktorių, politiką ar meno žmogų“, – pokalbį pradeda Dominykas. Klaipėdoje baigęs gimnaziją vaikinas išvyko į Didžiąją Britaniją – Coventry universitete studijuoti sporto vadybos.
„Mokydamasis dirbau keturių žvaigždučių viešbutyje: padavėju, registratūros darbuotoju, konferencijų atstovu. O per atostogas važiuodavau į garsiausių atlikėjų ir grupių koncertus, Europos ir pasaulio krepšinio čempionatus, olimpiadas“, – pasakoja šiuo metu Londone įsikūręs ir vyresniuoju padavėju „Four Seasons“ viešbučio restorane dirbantis lietuvis.
Krepšinis ir muzika jam tapo geriausiu laisvalaikio leidimo būdu. „Grupę „Coldplay“ mėgau dar būdamas gimnazistas. Pirmą kartą gyvai jos koncertą pamačiau tik 2012 metų birželio 2 dieną Londone. Įspūdis liko neišdildomas. „Coldplay“ ne veltui vadinama viena geriausių gyvo garso grupių. Kai draugams papasakojau, kaip norėčiau užlipti ant scenos pas grupės vokalistą Chrisą Martiną, visų reakcija buvo vienoda – tai neįmanoma!“
Dominykui teko gerokai pasistengti, kad ši svajonė išsipildytų. Sužinojęs, kad naujas didelis „Coldplay“ turas prasidės 2016 metų viduryje, jis jau 2015-ųjų gruodį turėjo bilietą į koncertą. Iš elektroninės parduotuvės „Amazon“ įsigijo ir dramblio kostiumą – vieną tų, su kuriais grupės nariai filmavosi dainos „Paradise“ vaizdo klipe.
„Jei gerai pamenu, kostiumas kainavo 62 svarus, – pasakoja lietuvis. – Dar pasidariau plakatą su užrašu: „Chrisai, gal reikia dramblio ant scenos?“ Ir man pavyko atkreipti dėmesį: Vemblio stadione vykusio koncerto metu grupės vokalistas Chrisas minioje pamatė mane vilkintį dramblio kostiumą ir parodė ženklą, kad lipčiau pas jį. Bet apsaugininkai manęs nepraleido į sceną.“
Nuleisti rankų Dominykas neketino. Po metų, birželio gale, jau skrido į Švediją, kur Geteborge turėjo vykti du grupės koncertai. Buvo nusipirkęs po bilietą į abu pasirodymus. „Vėl apsirengiau dramblio kostiumą, pasidariau plakatą. Per koncertą Chriso akys ir vėl užkliuvo už manęs, o kai nusiėmiau dramblio kaukę, pamačiau jo veide malonią nuostabą: „Ai, čia tas pats, kur prieš metus bandė užlipti ant scenos!“ – prisimena. – Nekantriai laukiau jo ženklo.
Ir skambant paskutinei dainai „A Sky Full of Stars“ Chrisas parodė, kad lipčiau ant scenos. Apsauga net padėjo perlipti tvorelę ir aš pakilau į sceną. Paskutinius šios dainos akordus sudainavome kartu! O paskui Chrisas apkabino mane ir pasakė: „Ačiū, žmogau.“
Po lietuvio sėkmės dramblio kostiumai iš internetinės parduotuvės „Amazon“ buvo tiesiog iššluoti. „Gavau daug žinučių ir klausimų: kiek kainavo kostiumas, ar dirbu „Coldplay“ grupei, ar mano pasirodymas scenoje buvo surežisuotas šou? – pasakoja Dominykas. – Iki savo turo pabaigos, 2017 metų lapkričio, „Coldplay“ pakvietė į sceną dar ne vieną žmogų, apsirengusį dramblio kostiumu, – Milane, Paryžiuje, Dubline, Buenos Airėse. Tačiau grupės paskyroje socialiniuose tinkluose vaizdo įrašų su drambliu ant scenos daugiau nebuvo – vienintelis yra su manimi. Anglai tokį reiškinį vadina „trend“ – tendencija. Nemeluosiu – didžiuojuosi, kad šį reiškinį pradėjo lietuvis.“
Tiesa, vaikinas puikiai suvokia, kad kiekviena svajonė turi savo ribas. „Kai jausiu, kad padariau viską, tikrai sustosiu, – neslepia. – Vis primenu sau tą akimirką 2016 metais, kai apsauginiai nepraleido į sceną. Daug kas mano vietoje turbūt būtų sustoję ir džiaugęsi tuo, ką gavo. Tačiau aš jutau graužatį, kad buvau taip arti tikslo. Viena žinau: geriausi savo sričių specialistai yra tie, kurie net partrenkti ant žemės sugeba pakilti ir kovoti toliau. Todėl savo svajonių sieksiu tol, kol jausiu, kad dar ne laikas sustoti. Ir padarysiu viską, ką galiu, kad ir kaip neįmanomai tas tikslas skambėtų. Net jeigu man galiausiai nepavyks – nieko tokio, geriau pralaimėsiu ir pasimokysiu iš savo nesėkmės, nei liksiu nepabandęs.“
Tikslų Dominykas turi ir kur kas reikšmingesnių. Turi ir begalinį užsispyrimą juos įgyvendinti. Lietuvis norėtų dirbti skautu – ieškoti naujų krepšinio talentų Toronto „Raptors“ klubui, kuriame šiuo metu žaidžia Lietuvos krepšininkas Jonas Valančiūnas. „Buvau nuvykęs į Torontą susitikti su klubo prezidentu Masai Ujiri.
Du mėnesius man nepavyko to padaryti, kiekvieną dieną ėjau į areną, bandydamas patekti pas jį, bet apsauga kaskart išprašydavo lauk, – pasakoja. – Visgi pernai kovo 14-ąją man pagaliau pavyko. Turėjau pasiruošęs savo gyvenimo aprašymą, nuotraukų iš olimpiadų, krepšinio čempionatų, papasakojau, kas esu, ką noriu daryti, ką išmanau. Po 20 minučių trukusio prisistatymo iš pono Masai Ujiri išgirdau: „Dominykai, esi vienas ryžtingiausių mano matytų žmonių. Tačiau tūkstančiai studentų iš Toronto universitetų norėtų čia dirbti. Siek savo tikslo, nesustok. Ir kada nors mes susitiksime...“ Aš daug mokausi, gilinu žinias apie sporto vadybą – puoselėju savo svajonę ir esu tikras, kada nors ji tikrai išsipildys.“