Daugiau nei pusė šimto „išėjimų“ – taip dizainerė Indra Dovydėnaitė įvardijo savo modelių kiekį, nes, kaip pati juokėsi, tikslaus skaičiaus net nežino.
Spalio 11 d., trečiadienio vakarą, Vilniaus Šv.Kotrynos skliautai stebėjosi tuo, kas paprastai čia nevyksta – mados kolekcijos „Silobmis“ pristatymu. Dizainerė sumanė, kad tokia didinga vieta geriausiai pabrėš jos sumanytą mintį.
Savo rankų darbo megztais drabužiais Indra prisideda prie tylaus, bet vis galingesniu tampančio lėtos mados (slow fashion) judėjimo, akinančio vartoti protingai, tausojančiai.
„Kai pas mane ateina klientė užsisakyti rūbo, kartu atsineša – ir tai aš pajuntu – savo nuotaiką, laimės ir nelaimės išgyvenimus. Kurdama jai drabužį stengiuosi įmegzti tai, ko tai moteriai labiausiai trūksta, tokį tarsi kodą, palinkėjimą, – kad ir vaisingumo, pavyzdžiui, – nustebina Indra. – Taip, kurdama kolekciją daug skaičiau apie simbolius, ne veltui rūbuose atsirado vynuogių kekės ir greipfrutai su pažirusiomis sėklytėmis“.
Tas žaidimas simboliais ir įkvėpė suteikti kolekcijai tokį keistą pavadinimą „Silobmis“ – tai apverstas žodis „Simbolis“.
Pirmą kartą Indra Dovydėnaitė pristatė ir masinės gamybos modelį – suknelę, kurią bus galima tiražuoti. Įdomu tai, kad ją galima dėvėti tiek iš priekio, tiek iš nugaros, prie jos priderintas šalis, kuris gali virsti tunika, liemene, o einant iš darbo į šventę – ir prabangiai atrodančiu turbanu.
Dar prieš kolekcijos pristatymą dizainerė kalbėjo, kad tikisi, jog kolekcijon įmegztą dvasingumą pajus ir jos svečiai – štai kodėl norėjosi pristatymą surengti didingame pastate. Indros Dovydėnaitės išpuošti modeliai Šv.Kotrynos bažnyčioje žingsniavo skambant arfos garsams, kuriuos lydėjo styginių akordai.
Tarp kūrėjos drabužius pristatčiusių modelių – ir atlikėjo Egidijaus Dragūno draugė Kotryna Kozlovaitė, itin dominanti SEL'o gerbėjų būrį.
