Dizainerė Ramutė Stakėnienė – apie kūrybą, lemtingą susitikimą su Virgiu Stakėnu ir ilgalaikius santykius

Ramutė Stakėnienė ir Virgis Stakėnas / Teodoro Biliūno ir asmeninio albumo nuotr.
Ramutė Stakėnienė ir Virgis Stakėnas / Teodoro Biliūno ir asmeninio albumo nuotr.
Justė Juškevičiūtė
Šaltinis: Žmonės
2021-03-31 19:19
AA

Kovo 31 dieną dizainerė, dailininkė Ramutė Stakėnienė mini 61-ąjį gimtadienį. Net keturiasdešimt metų kartu su dainininku Virgiu Stakėnu (67) koja kojon žingsniuojanti drabužių kūrėja retai dalija interviu – idėjomis tiesiog spinduliuojanti moteris, atrodo, visą savo energiją galėtų skirti kūrybai. „Idėjų galvoje yra tiek, kad neužtektų viso gyvenimo jas išpildyti“, – šypsosi ji.

Portalui Žmonės.lt gimtadienį pasitinkanti R.Stakėnienė sutiko praverti duris į asmeninį gyvenimą bei kūrybos užkulisius ir net atskleidė paslaptis, padedančias išlaikyti tvirtus santykius.

Ramute, kokiomis nuotaikomis pasitinkate gimtadienį?

Truputėlį liūdnokomis. Norėtųsi, kad tas gimtadienis būtų su draugais, su vaiku, anūkais ir giminėmis, o bus jis su artimiausiu žmogumi – Virgiu.

Iš tiesų, gimtadienio proga nusprendžiau pasidaryti sau tokią dovaną ir prasiblaškyti. Man jau kurį laiką atrodė, kad mano studijoje trūksta šviesos, tad nusprendžiau grindis padaryti baltas.

Juokinga, nes būtent šiandien atvažiuos meistras jas nušviesinti. Labai laukiu to momento, nes kai yra balta spalva, visi kūriniai, rūbai, baldai atrodo gerai. Kadangi užsiimu rūbų dizainu, tapyba ant šilko, shibori, audinių marginimu, tai man svarbu, kad spalvos atrodytų kuo realistiškiau, nepritrauktų aplinkos atspalvių.

Virgis Stakėnas ir Ramutės Stakėnienė / Asmeninio albumo nuotr.

Jūsų dukra kartu su savo trimis atžalomis gyvena už Atlanto, tad ir jūsų gimtadienį paminės nuotoliniu būdu. Ar dažnai pavyksta susiskambti?

Kiekvieną sekmadienį per „Skype“ susiskambiname, palaikome labai glaudų ryšį, viską žinome vieni apie kitus, tik negalime apsikabinti. Sudėtinga, aš savo anūkų nemačiau dvejus metus.

Tikiuosi, kad mes pagaliau išmoksime gyventi su tuo virusu, skiepai padės, tad galbūt jau greitai pradėsime važiuoti vieni pas kitus. O dabar turime laukti. Va, todėl ir dažau grindis per gimtadienį. Dėl optimizmo.

Virgis Stakėnas su šeima

Esate dailininkė, dizainerė, kokie jums buvo pastarieji metai? Kaip karantinas palietė kūrybą?

Aš visą laiką esu kūryboje ir net nėra tokios kalbos, kad ją kas nors sustabdytų. Kūryba mano gyvenime reiškiasi nuolat – bet koks pamatymas, išgirdimas, emocija gali sukelti kūrybinį impulsą.

Na, o kokių impulsų jums teikė šie metai?

Šiek tiek pakeičiau kūrybos kryptį, bet tai nereiškia, kad atsisakiau senų užsiėmimų. Dabar tapybą ant šilko papildau japoniška marginimo technika Shibori. Ja marginu ir aksesuarus, ir rūbus, kartais visas technikas miksuoju. O ir fotografija tapo man labai artima gyvenime – pavyzdžiui, kartais padarau nuotraukų ir jas atspausdinu ant audinio.

Iš tiesų, mano galvoje mintys kyla nesustodamos, aš visiškai neturiu laisvo laiko. Tai įsivaizduokite, kad per savo gimtadienį aš grindis naujinu (juokiasi).

Žmonės žino jus kaip drabužių kūrėją, dailininkę, o kada jūsų gyvenime atsirado fotografija?

Man jau kurį laiką anksčiau kildavo noras išmokti gerai fotografuoti. Tą norą sukėlė nepakankamai sėkmingai kitų fotografų užfiksuoti mano kūriniai. Tuo metu ne visi fotografai žinojo, kaip tinkamai pateikti madą. Nusprendžiau išmokti pati fotografuoti, tad kreipiausi į fotomenininką ir žurnalistą Rolandą Parafinavičių. Dabar jau ir pati priklausau Fotografijos namų bendruomenei ir mes organizuojame įvairius konkursus, pamokas, plenerus.

Ramutės Stakėnienės tapyba ant šilko (15 nuotr.)
+9

Esate visa galva pasinėrusi į kūrybą. Kaip meno žmogus mato pasaulį?

Žiūrime stebėtojo akimis ir patys, žinoma, dalyvaujame, tačiau mes jautriau viską priimame, jautriau reaguojame. Pavyzdžiui, jeigu žmogus iš kitos profesijos praėjo abejingas pro gėlės žiedą, tai meno žmogus daugiau pamato ir į visą tai sureaguoja giliau. Pas mane visada yra įjungtas kūrybos variklis, tad į pasaulį žiūriu turėdama atvirą nervą (šypsosi).

Su dainininku Virgiu Stakėnu kartu esate jau 40 metų. Kaip sekasi dviem meno žmonėms sugyventi po vienu stogu?

Per tiek metų esame sukūrę savo gyvenimo modelį, pasiskirstę pareigybes, o ir nereikalaujame vienas iš kito neįmanomų dalykų. Mus kartu laiko ir tolerancija – tai yra labai svarbu.

Esame komanda, nes vienas kitam padedame ir kūryboje. Pavyzdžiui, Virgis išleido albumą, o aš, kadangi pati moku ir fotografuoti, piešti ir montuoti, sukūriau jam albumo viršelį. Taip pat esu ir jo stilistė, ir kostiumų kūrėja. Jeigu jam reikia kokio personažo, aš sukuriu. Pas mus vyksta mainai.

Virgis Stakėnas ir Ramutės Stakėnienė / Asmeninio albumo nuotr.

Virgio Stakėno sceninis įvaizdis – jo vizitinė kortelė. Ar jūs jam ir padėjote sukurti stilių?

Aš nenorėčiau sau prisiimti visų nuopelnų, nes čia buvo mūsų abiejų sumanymas. Jau įprasta, kad kūrėjas ir klientas turi bendrą tikslą, o klientas yra Virgis.

O Virgis yra reiklus klientas?

Tikrai labai reiklus. Jūs net neįsivaizduojate, kiek mes privargome su tuo albumo viršelio kūrimu (juokiasi).

Kaip jis išreiškia savo reiklumą?

Jis turi savo viziją, o aš turiu savo, tad mums bendrai reikia išgryninti vieną idėją. Kartais norisi apginti savo poziciją, kartais – nusileisti, įsiklausyti į jo pageidavimus. Jūs net neįsivaizduojate, kiek jis skrybelių yra pakeitęs, kiek jų modelių turi – viena skrybelės forma prie vieno rūbo, kita – prie kito. Jis tikrai reiklus, teikia didelį dėmesį įvaizdžiui.

Vieną kartą aš jam dovanų ruošiau paveikslą ant šilko. Nusipiešiau gitaros kontūrus ir jis visa tai pamatęs man sako, kad čia ne jo gitara. Aš atsakiau, kad nesvarbu, juk tai vis tiek gitara. Labai susijaudinęs Virgis sakė man, kad jis kiekvieną dieną matys tą gitarą ir jam širdį skaudės, kad tai ne jo instrumentas... Aš turėjau nuimti nuo rėmo tą išpieštą medžiagos gabalą ir pasistačius jo gitarą, perpiešti ją iš natūros.

Ramutė Stakėnienė ir Virgis Stakėnas 2006 m. / Kęstučio Vanago nuotr.

Savo santykius apibūdinote kaip mainus. Ar vyras yra sukūręs jums dainų?

Aš negaliu pasakyti, ar man yra skirtas koks nors konkretus kūrinys, bet visose dainose yra labai daug manęs. Save atpažįstu pagal detales, simbolius, gyvenimo situacijas, kurias jis pasakoja savo kūriniuose.

O koks Virgis Stakėnas būna namie? Ar apdovanoja jus komplimentais?

Tikrai negaili komplimentų. Pripažįstu, jis labai mėgsta bendrauti, labai nori kalbėtis, kartais net gal per daug, tad tenka parodyti jam, jog jau reikia mums trumpinti tą rytinį dialogą prie kavos (juokiasi). Kitaip nespėtume pasidaryti darbų.

Santykiuose reikia vadovautis išmintimi. Tikiu, kad moterims kai kuriose situacijose reikia pabūti išmintingesnėmis – tegul vyras pasijaučia esantis „galva“...

Tikriausiai dabar gyvenimas vienas be kito – sunkiai įsivaizduojamas. O koks buvo jūsų pirmasis susitikimas?

Mes susipažinome dailės fakulteto vakare. Jis atėjo palaikyti draugams kompanijos, o aš, kaip pirmo kurso studente, irgi buvau tame vakarėlyje. Jis mane pašokdino, o pabaigoje paprašė lukterti, nes norėjo palydėti mane namo.

Pasibaigė vakarėlis ir jis su draugais, užlipęs ant scenos, pradėjo groti, dainuoti. Aš iš atokiau susidomėjusi klausiau. Nors galėjau išeiti, bet neišėjau. Kai jis pasisuko nuo scenos ir pamatė, kad aš vis dar laukiu, tikriausiai nusprendė, kad ta panelė ir lauks visą gyvenimą. Mąstau, kad jeigu būčiau išėjusi, šiandien nebūtumėme kartu. Taip mūsų draugystė ir sužydėjo. Tas palaukimas buvo lemtingas.

Virgis Stakėnas su žmona Ramute / Asmeninio archyvo nuotr.
Ramutė Stakėnienė / Kęstučio Vanago nuotr.

Ar jam reikėjo įdėti daug pastangų, kol užkariavo jūsų širdį?

Nereikėjo jam labai ilgai kariauti. Man buvo įdomi jo kūryba ir jis kaip žmogus. Jis septyneriais metais už mane vyresnis, o aš buvau pirmo kurso studentė, dar tik atitrūkusi nuo tėvų, tad man viskas, ką jis darė, buvo labai įdomu (šypsosi).

Turbūt būti scenos žmogaus mylimąja – nelengva. Ar nepavyduliaudavote, kai jis išvykdavo į koncertus?

Iš tiesų, būti muzikantų žmonoms nėra lengva, tad nemažai atlikėjų šeimų yra iširusios. Tikrai nėra lengva, bet aš pasitikiu savo vyru (šypsosi). O gerbėjos gerbėjomis...  jų turi būti.

Virgis Stakėnas ir Ramutės Stakėnienė / Asmeninio albumo nuotr.

Per keturiasdešimt metų trunkančius santykius, tikiu, buvo visko. Kaip pavyko perkopti visus sunkumus?

Visuomet stengiuosi labai smarkiai neužsipurkštauti, tikiu, kad santykiuose reikia vadovautis išmintimi – prieš ginčijantis reikia pamąstyti, galbūt nusileisti. Tikiu, kad moterims kai kuriose situacijose kartais reikia pabūti išmintingesnėmis – tegul tas vyras pasijaučia esantis „galva“...

Na, bet kuriant viešą įvaizdį, stilių, jūs esate ta „galva“. Neseniai su vyru apsilankėte M.A.M.A apdovanojamuose. Ar pati kūrėte sau aprangą?

Pati kūriau drabužius tiek sau, tiek Virgiui, tiesa, jie nebuvo kuriami specialiai šiai progai. Prieš apdovanojimus aš tik pasiuvau Virgiui porą kaukių ir sau pasisiuvau išeiginę. Visa kita buvo sukurta ir paruošta iš ankščiau. Tą vakarą tiesiog viską derinau taip, kad atrodytumėm kaip pora, nes reikėjo fotografuotis ant raudono kilimo kartu.

Ramutė Stakėnienė ir Virgis Stakėnas / Teodoro Biliūno nuotr.

O kokios mintys kyla, kai matote, jog šis renginys sukėlė tokį skandalą?

Aš galvoju, kad čia įvyko nesusipratimas. Pirmiausia, žmonės nesuprato, kad mato kai kurių pasirodymų įrašą, kur rodomi kadrai, užfiksuoti ir prieš keletą metų. Aišku, papiktino ir tai, kad artėja Velykos, o žmonėms draudžiama pasimatyti su giminėmis. Visuomenė užsisuko tikrame emocijų sukūryje, kuris neleidžia blaiviam plotui prasiveržti.

Kaip jūs pati jautėtės po šio renginio?

Aš tikrai nesijaučiau blogai, mes laikėmės visų saugumo priemonių. Man teko atlydėti savo vyrą į darbą, nes aš ne tik jo žmona, bet ir jo stilistė. Visą laiką turėjau jam padėti, tai stilių sutvarkyti, tai kavos atnešti ar kaukę pakeisti. Buvau tikra asistentė. Jeigu būtų kažkas nufotografavęs tai, kas vyko užkuliuose, kur kameros nerodo – tai ten buvo visai mažai šventės. Tačiau reikia pasidžiaugti, kad žmonės turėjo galimybę būti ivertintais ir apdovanotais.

Šiandien minite savo gimimo dieną. Ko tikitės iš naujų metų?

Norėtusi, kad pasibaigtų pandemija, kad sugrįžtų gyvenimas į savo vėžes, kad moterys norėtų puoštis, o tai reiškia, kad gausiu daugiau kūrybinių užsakymų (juokiasi). Dar noriu, kad žmones lydėtų gera nuotaika ir... kad jie klausytų Virgio muzikos.

Ramutė ir Virgis Stakėnai (17 nuotr.)
+11